Toks įtarimas dėl buvusios Seimo pirmininkės nusižengimo, gelbstint artimiausių žmonių pinigus, loginėje dėlionėje vis labiau panašėja į tiesą. O, prisiminkime, kaip buvo mušamasi į krutinę, sakomos teisiųjų oratorijos, nutaisius baisias pasipiktinimo minas tuomet, kai pirmą kartą, dar nežinant daug ko, ką žinome dabar, atsargiai buvo išsakytos tokio pobūdžio abejonės.
Tačiau į šią istoriją galime pažiūrėti dar ir kitu kampu: neva I.Degutienės kaip aukščiausiojo rangos pareigūnės ir priklausančios įtakingųjų ratui politikės įsipareigojimus nustelbė mamos ir žmonos pareigos jausmas, taip pasielgti privertė motinos širdis.
Čia dar norėtųsi pasakyti kažką apie tai, kad motinystės pašaukimas ir našta yra nepalyginamai svarbesni dalykai nei postai ir partijos interesai, tačiau, kaip atrodo, skaitytojas apie motinystės aukštąją misiją sugebėtų paporinti daug gražiau nei sugebu aš pats, taigi nesivaržysiu tokio tipo gražbylystės turnyruose. Pridursiu tik tai, kad, kaip atrodo, mūsuose Seimo pirmininke galima tapti tik būnant didžiąja motina: prisiminkime kaip antai buvo sukeltos valstybės tarnybos ieškant pasiklydusio L.Graužinienės sūnaus, taip uoliai niekas niekada neieškojo net R.Zamolskio.
Žmogiška, pernelyg žmogiška, - sako F.Nietzsche. Savo ruožtu mes taip pat esame linkę panašiais atvejais jeigu ne pateisinti žmogų, tai bent supratingai palinguoti galvą.
Tačiau čia iš atminties išplaukia B.Genzelio žodžiai apie tai, kad žengiant į didžiąją politiką reikia būti pasiruošusiam daug ką paaukoti iš savo ankstesnių įpročių ir polinkių, būti pasirengusiam padėti net galvą, valstybei iškilus pavojui, nekalbant apie širdies reikalus reikaliukus.
Gražūs jausmai ne visados veda teisinga linkme, žengiant sentimentalumo takais galima nukeliauti tiesiai į jaukų, sklidiną šilumos, bet neskaniai įkvipusį tvartą.
Kaip atrodo, politiko garbės kodeksas įpareigoja ypatingais atvejais valstybės interesus iškelti aukščiau šeimos. Tai tikriausiai reikėtų suprasti renkantis politikos veikėjo kelią, priešingu atveju nevertėtų net bandyti. Kaip sako lietuvių liaudies patarlė (šiandien kažkodėl traukia prie patarlių), jeigu nemoki tuštintis, tai ir nekankink užpakalio.
Tęsiant temą, galima prisiminti dar ir kitą, labiau išdėvėtą patarlę: nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Buvęs prezidentas ir dabartinė prezidentė neturi karališkųjų palikuonių, tačiau dėl to sumažėja ir pagundų nusižengti suviliotam jausmingumo. Pasakojama, kad prezidentė net vengia artimiausių giminaičių, dėl to ją keletą kartų bandyta sugėdyti. O ką, - mums visiems pigiau apseina!
Kaip čia galėčiau praleisti nepaminėjęs A.Brazausko, nedora būtų jį taip išskirti. Tikras dalykas yra tai, kad A.Brazauskas niekados neprotegavo savo vaikų. Anie pasirinko praktiškas profesijas toli nuo įtakos svertų. Šaunuoliai! Tačiau visiems žinomas faktas, kad a. a. prezidentas, naudodamasis užimamu postu ir įtaka, apipylė malonėmis meilužę.
Jeigu aš pats būčiau didelis viršininkas, nesinaudočiau posto teikiamomis galimybėmis vaikų labui, nes esu, - norite tikėkite, norite ne, - labai sąžiningas, tačiau tikriausiai taip pat negalėčiau atsispirti meilužės prašymams. Tačiau neturiu nei posto, nei meilužės, taigi esu net sąžiningesnis nei to kažkam reikėtų.
Ta pačia proga dar prisipažinsiu, kad dabar jau jaučiu didelė pagarbą A. Anušauskui, sugebėjusiam užkariauti jaunos ir labai simpatiškos merginos širdį. Ne vien dėl to, kad anas paliudijo patarlės „... vagos negadina“ teisingumą. Dar svarbiau yra tai, kad pavyzdys moko, jog vyrėlesnio amžiaus vyro nereikia niekados nurašyti, - tai svarbu būtų žinoti visoms žmonoms, ypač toms, kurios bėgant metams tampa pagiežingomis burbeklėmis.
Štai Naglio Puteikio žmona Nika Puteikiėnė tarsi ir bandė įgelti A.Anušauskui. Tačiau dabar jau žinome kokių kompleksų vedama ji pati naktimis bando primatuoti vestuvinį žiedą savo vyrui, buvusiam kandidatui į prezidentus.
Garbingo jubiliejaus proga dovanų nupirko vestuvinį žiedą savo sutuoktiniui, nes pirmąjį, tikrąjį anas pametė prieš 10 metų. Nežieduotasis vėl tapo žieduotoju. Šiaip ar taip N.Puteikio žmona, labai tikėtina, kad išgąsdinta A.Anušausko pavyzdžio, suprato, kad penkiasdešimties metų vyriškis dar... oho arba net pats tas.
Perskaitęs apie šį didingą įvykį susigraudinau. Nagli, pats tau iškarsčiau kailį, jeigu pasuktum kur nors į pašalę!
