Tikslas: Lietuva be vaikų globos namų

Vaikų globos namams Lietuvoje reikalinga rimta pertvarka. Mūsų šalyje norima sumažinti vaikų, kurie auga globos namuose, skaičių. Kam to reikia?

Daugiau nuotraukų (1)

Evelina Valiuškevičiūtė

Sep 30, 2014, 12:16 PM, atnaujinta Jan 29, 2018, 4:33 AM

Pavyzdžiui, ar žinojote, kad tuose pačiuose kūdikių namuose, kuriuose turėtų augti mažyliai su raidos sutrikimais, apgyvendinami ir visiškai sveiki vaikai? Jeigu nežinojote, tai tikrai nežinote ir to, kad tai mažyliams sukelia negrįžtamų pokyčių – sutrinka sveikų vaikų vystymasis.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje svarbu pereiti nuo institucinės globos. Planas yra toks – iki 2020 m. kuo labiau sumažinti vaikų, kurie auga globos namuose, skaičių.

„Ne paslaptis, kad ne visi pritaria šiai pertvarkai. Tai gali nulemti visišką neveiklumą. Tyrimais įrodyta, kad globa lemia raidos ir emocinius sutrikimus, socialinę atskirtį. Vaikai turi teisę gyventi šeimos aplinkoje“, – sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė Skirma Kondratas.

Mūsų šalyje yra maždaug 10 tūkst. vaikų, kurie yra netekę savo tėvų globos. Dauguma jų randa prieglobstį pas giminaičius. Tačiau trečdaliui vaikų nustatyta institucinė globa. O iš jų net 35 proc. vaikų yra mažyliai iki trejų metų.

„Lietuvoje yra penkeri kūdikių namai. Ir jie visi vadinasi sutrikusios raidos kūdikių namais. Tačiau tik penktadalis ten augančių vaikų turi negalią. Daugelis vaikų neturi sutrikimų, bet yra apgyvendinami šiuose namuose. Ir tikrai jų raida sutriks ten esant“, – baisėjosi S.Kondratas.

Ji perfrazavo – tai vystymosi sutrikdymo namai: „Tai yra sveikatos priežiūros įstaigos. Ar Sveikatos apsaugos ministerija  neturi savo vizijos, kaip su tokiais vaikais dirbti?“

Vaikai nori pas tėvus

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas papasakojo, su kokiomis problemomis tenka susidurti.

„Esame nedideli globos namai, gerai pažįstame vietos bendruomenę, šeimas, todėl palaikome su jomis ryšį, dirbame tiek su vaikais, tiek su tėvais – kai įmanoma, rengiame jų susitikimus. Pasitelkę bendruomenę stengiamės, kad nors ir būdami globos įstaigose, vaikai augtų aplinkoje, kuo panašesnėje į šeimos gyvenimo modelį“, – pasakojo jis.

Šiuose globos namuose yra net ferma su triušiais, poniais ir fazanais. Vaikai gali laikyti ir šunį. Tai reikalinga ugdant jų švelnumą, nes vaikai yra pikti – jie augo tokiose šeimose, kuriose matydavo muštynes, girdėdavo barnius ir keiksmažodžius.

„Šis dalykas mums padeda. Yra ir daržas, sodas, pirtelė. Iš kaimo katilinės pasidarėme dirbtuves, yra traktorius. Sąlygos neblogos, bet pagrindinė bėda, kad vaikai turi mamas ir tėčius. Kai trečiokėlis klausia, kodėl jis negali gyventi su mama ir tėčiu, sunku atsakyti“, – sakė direktorius.

Beižionių globos namuose nėra nė vieno našlaičio – vaikas dažniausiai turi abu tėvus. Tik didelė problema yra alkoholizmas, dėl kurio mažametis negali grįžti pas tėvus. Tuomet V.Palčiauskas paprašo vaiko popieriaus lape surašyti visus savo giminaičius. Direktorius su vaiku aplanko tą giminaitį, kurį vaikas pažįsta ir su juo sutaria.

Skatina susirasti darbą

„Turime daug giminaičių, kurie nėra abejingi vaikams ir juos pripažįsta. Tačiau giminaičiai kartais bijo vaiko tėvų“, – pasakojo V.Palčiauskas.

Kai vaikas per vasaros atostogas svečiuojasi pas artimiausius giminaičius, kitaip klostosi ir santykiai su vaikų globos namų darbuotojais. Suklūsta ir tėvai, supratę, jog neteisinga, kad jų vaikas dėl jų bėdų negali augti kartu, o leidžia laiką su kitais artimaisiais.  

„Kai važiuojame kuria nors kryptimi tvarkyti ūkinių reikalų, vaikai paprašo, kad leistume pasimatyti su tėvais. Vis tiek jie paskambinę iš balso pažįsta, ar mama išgėrusi ar ne – jeigu neišgėrusi, leidžiame vaikui kelias valandas pabūti kartu su tėvais“, – pasakojo V.Palčiauskas.

Vyras pasakojo, kad buvo nuspręsta atsivežti tėvus pas vaikus, tačiau mamos privalėdavo atvykti tvarkingos ir neišgėrusios. Motinoms patiko bendrauti su savo vaikais. Kai kurias mamas darbuotojai net įtikino liautis gėrus ir susirasti darbą. Keturios mamos taip ir padarė.

„Mes toms motinoms taip ir pasakėme: ar baigsi tu vieną kartą gert? Susirask darbą, galėsi matytis su savo vaiku. Yra mamų, kurios taip ir padarė“, – sakė jis.

Svarbiausia, kad atsivežti mamą ar leisti vaikams pabūti su savo tėvais, kai darbuotojai išvažiuoja tvarkyti reikalų mieste, buvo pačių globos namų darbuotojų sumanymas. Paprastai tariant, vaikai galėjo paprasčiausiai sėdėti įstaigoje, bet globos namų darbuotojai matė, kad vaikams reikia jų tėvų, todėl pasistengė, kad jų bendravimas taptų įmanomas.

Reikia mylinčių suaugusių

Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė pabrėžė, kad deinstitucionalizacijos proceso nereikėtų suprasti kaip institucijų uždarymo. Čia kalbama apie procesą, kuris pareikalaus esminio  žmonių sąmonės pokyčio. Turime suprasti, kad mūsų visi vaikai turi teisę augti šeimoje, o nebūti laikomi institucijoje. Kad ir koks tas vaikas būtų.

„Tai yra kažkoks vajus – sakoma, kad jie labai pikti, sergantys,  niekada nebus žmonėmis. Bet jeigu tai ir yra tiesa, jeigu jis serga, tai vaikas tikrai turi būti šeimoje, o ne institucijoje. Jeigu jis liūdnas ir nelaimingas, jam ypač reikia mylinčių suaugusiųjų. Reikia jausti atsakomybę prieš mūsų mažiausius“, – kalbėjo A.Kurienė.

Ji siūlė apsidairyti – ką kiekvienas iš mūsų gali asmeniškai padaryti, kad vaikai būtų saugesni savo šeimose. Pavyzdžiui, daug rizikos veiksnių matomi plika akimi – nėščia paauglė, gerianti vieniša besilaukianti moteris – joms akivaizdžiai reikalinga pagalba.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad sumažinti į vaikų globos įstaigas patenkančių vaikų skaičių galima tik atliekant prevencinį darbą su šeimomis. Ankstyvoji intervencija, kai šeimoje kyla problemų, yra vienintelis būdas sustabdyti vaikų, patenkančių į kūdikių ir vaikų namus, srautą.

A.Kurienė papasakojo pavyzdį apie penkiasdešimt besilaukiančių moterų, kurios buvo rizikos mamos. Specialistai prognozavo, jog visi gimę vaikai atsidurs globos įstaigose. Iš viso motinoms gimė 51 mažylis (viena mama susilaukė dvynukų). Su šiomis moterimis dirbo socialiniai darbuotojai.

„Po metų 49 vaikai augo su savo motinomis“, – ankstyvos prevencijos svarbą iliustravo A.Kurienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.