Įteisinti priverstinį gydymą politikai ketina todėl, jog Lietuvoje daugiausia Europos Sąjungoje registruojama naujų vaistams atsparios plaučių tuberkuliozės atvejų.
– Ar tuberkuliozei gydyti Lietuvoje jau būtina vėl pasitelkti prievartą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo šią įstatymo pataisą parengusio Žaliųjų partijos vadovo, Seimo nario Lino Balsio.
– Daugybinio vaistų atsparumo tuberkuliozė – sovietinių laikų palikimas. Ši liga plinta skurdžiau gyvenančiose buvusios sovietinės erdvės šalyse, jose yra labai daug apgydytų, bet neišgydytų ligonių, kurie ir platina tuberkuliozę.
– Bet būtent sovietiniais laikais atvira tuberkuliozė buvo gydoma priverstinai. Kodėl tai nesustabdė ligos?
– Tuberkuliozė vis viena plito. Pirmiausia kalėjimuose, nes įkalinti asmenys netgi specialiai užkrėsdavo vieni kitus, tyčia nustodavo gydytis. Kalinimo įstaigose tai vyksta ir dabar. Mat sergantys šia liga perkeliami į ligonines, gali gyventi geresnėmis sąlygomis.
Prieš porą dešimtmečių Lietuva atsisakė priverstinio tuberkuliozės gydymo, šį metodą pakeitė įvairios savanoriškos programos.
Negalima sakyti, kad jos neefektyvios, bet paaiškėjo, jog nepakanka įstatymų normų, kurios leistų pašalinti atviros tuberkuliozės židinius.
– Ar priverstinis gydymas taikomas ir kitose ES šalyse?
– Ten beveik nesusiduriama su atviros, vaistams atsparios tuberkuliozės atvejais. Tai daugiausia Rumunijos ir Lietuvos problema. Juodojoje tuberkuliozės statistikoje mes ir rumunai keičiamės pirmosiomis vietomis – Lietuva pirmauja pagal nustatomų naujų ligos atvejų skaičių, o Rumunijoje daugiausia gydytų, bet neišgydytų ligonių.
Beje, Rumunijoje gyvena daugiau kaip 400 pastarųjų ligos skleidėjų, Lietuvoje jų per 150.
Tai sudaro net apie 80 proc. visų ES registruotų tokių ligonių.
Iš viso tuberkulioze serga gerokai daugiau žmonių. Pavyzdžiui, 2012 metais Lietuvoje registruota beveik 1300 naujų šios ligos atvejų, iš jų apie 12 proc. sirgo atsparia vaistams forma, o specialistai teigia, kad vienas toks neišgydytas ligonis vidutiniškai užkrečia 30 žmonių.
Ypač mus pašiurpino, kad pernai tuberkuliozė buvo diagnozuota 87 vaikams, o 11 iš jų jau iš karto sirgo vaistams atsparia forma. Aišku, juos užkrėtė šeimos nariai. Mat apie 30 proc. sergančiųjų tuberkulioze nutraukia gydymą neišsigydę. Dabartinė teisinė sistema nesudaro sąlygų sustabdyti šį pragaištingą ratą.
Tuberkulioze serga daugiausia socialinės rizikos grupėms priskiriami arba asocialūs asmenys ir anaiptol nėra paprasta juos įtikinti, kad būtina išsigydyti, bent jau gerti vaistus.
Gydytojai reklamuoja vadinamąją tiesiogiai stebimo gydymo strategiją. Tai naudinga programa, numatanti tuberkulioze sergantiems asmenims dalyti vaistus, bet bėda – jie dažnai nė neateina pasiimti skirtų medikamentų. Net paguldyti į ligonines šie žmonės pabėga neišgiję. Ir nėra jokio teisinio pagrindo juos sulaikyti prievarta.
– Ar nesulauksite žmogaus teisių gynėjų priekaištų, kad grąžinama sovietinė priverstinio tuberkuliozės gydymo tvarka?
– Mūsų įstatymas neturi nieko bendra su sovietiniais laikais.
Anuomet nebuvo paisoma žmogaus teisių, o dabar jos nebus pažeistos. Niekas negriebs žmonių ir negrūs jų prievarta į ligoninę. Norint taikyti priverstinį gydymą, reikės teismo sprendimo.
Diagnozavus atsparios vaistams tuberkuliozės atvejį, žmogus bus informuojamas apie būtinybę gultis į ligoninę. Ir tik tada, jei jis tam priešintųsi, būtų galima kreiptis į teismą dėl priverstinio gydymo.
Numatoma, jog ligonį bus galima laikyti ligoninėje 6 mėnesius, nes tiek laiko reikia, kad jis būtų pagydytas. Žinoma, itin sunkiais atvejais šio termino gali nepakakti, tuomet tektų jį tęsti.
Paprasta tuberkulioze sergančio asmens gydymas kainuoja iki 6–8 tūkst. litų, o išgydyti įsisenėjusią ir apleistą ligą gali prireikti ir dešimčių tūkstančių litų. Todėl priverstinis gydymas ne tik padės apsaugoti kitus žmones, bet ir leis sutaupyti daug pinigų.
Panašiai tvarkosi estai. Jų įstatymai numato priverstinį tuberkuliozės gydymą ir statistika ten visai kitokia – vaistams atsparia jos forma Estijoje užsikrečiama triskart rečiau nei Lietuvoje.
– Kodėl tuberkuliozė parūpo būtent jums, Žaliųjų partijos vadovui?
– Mūsų programoje sveika gyvensena tiek pat svarbi kaip ir žalioji energetika. Įstatymo projektą rengė mūsų partijos Sveikatos komitetas, remdamasis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis bei bendrdarbiaudamas su kuriais medikų bendruomenės atstovais.
Juk kai žmogus sąmoningai nesigydo, jis tampa bakteriologinio ginklo nešėju, nes važinėja viešuoju transportu, čiaudi ir užkrečia kitus, o žalieji visada kovojo ir kovos su mirtinai pavojingais teroristais.
