Biudžeto projektui - klaidžios mokesčių ir lengvatų džiunglės

Penktadienį Vyriausybėje turėtų būti pristatytas kitų metų šalies biudžeto projektas. Skaičiai jame bus gerokai mažesni nei įprasta, mat pirmą sykį tiek pajamos, tiek išlaidos bus nurodytos eurais.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Oct 2, 2014, 7:30 AM, atnaujinta Jan 28, 2018, 10:28 PM

Yra ir kitų mažėjimo priežasčių. Lietuvos ekonomika tebeauga, bet jau lėčiau negu pastaraisiais metais. Todėl Finansų ministerija neseniai paskelbė atnaujintas prognozes: bendrasis vidaus produktas kitąmet augs 3,4 proc. – net 0,9 procentinio punkto mažiau, nei prognozuota pavasarį.

Būtent į tai atsižvelgiama skaičiuojant biudžetą. Tad optimizmo mažiau: lėtėjant ekonomikai, valdžia privalės ieškoti, kaip sumažinti išlaidas. O jos kitąmet turėtų būti didžiulės. Vien įsipareigojimas didinti lėšas krašto apsaugai daug reiškia.

Tiesa, galima ne tiktai karpyti išlaidas, bet ir didinti pajamas. Būtent šitoks planas bręsta valdančiojoje koalicijoje: svarstoma atsisakyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotai tiekiamam šildymui. Manoma, kad tai valstybei padėtų surinkti papildomus mažiausiai 200 milijonų litų, arba 58 milijonus eurų.

Šiuo metu Lietuvoje standartinis PVM tarifas yra 21 procentas, o už šilumą nuo 2009-ųjų rugsėjo mokami 9 procentai. Iki tol buvo taikomas 5 procentų tarifas.

Nors oficialiai neskelbiama, finansų ministras R.Šadžius tikrai turėtų palaikyti lengvatos panaikinimo idėją, kuri padėtų reikšmingai papildyti biudžetą. Sprendžiant iš Seimo pirmininkės L.Graužinienės kalbų, „darbiečiai“ greičiausiai irgi už tai balsuotų.

Kol kas tiesiai šviesiai savo nuomonės nepareiškė tiktai premjeras A.Butkevičius, vis pabrėžiantis, kad dėl to dar neapsispręsta valdančiosios koalicijos politinėje taryboje.

Vyriausybės vadovo manevrus suprasti nesunku. Mat jis pažadėjo, kad dėl gerokai sumažėjusios gamtinių dujų kainos centralizuotai tiekiamas šildymas artėjantį sezoną, palyginti su pernykšte žiema, turėtų atpigti 12 proc., o kai kur – net penktadaliu. Šilumininkai nuosaikesni: jų teigimu, šildymo kainos vidutiniškai sumažės apie 8 proc.

Užtat panaikinus PVM lengvatą šildymas automatiškai pabrangtų 12 procentų. Tokiu atveju kainos būtų panašios kaip ir praėjusį sezoną, o naudos, kurią teikia atpigusios rusiškos dujos, kaip ir nebeliktų.

Valdančioji koalicija, ypač jai diriguojantys socialdemokratai, atsidūrė tarp kūjo ir priekalo.

Viena vertus, naikinti įvairiausias lengvatas Lietuva raginama jau seniai. Akivaizdu, kad taip ir reikia padaryti, ypač dėl šildymo, nes mažesniais mokesčiais naudojasi ir dirbantys už minimalų atlyginimą, ir gaunantys keliskart didesnes algas.

Bet yra viena didžiulė kliūtis: 2015 metų kovo 1-ąją numatyti savivaldos rinkimai.

Nors už merus bus galima balsuoti tiesiogiai, kandidatus į savivaldybių tarybas kels partijos. O tos, kurių atstovai balsuos už lengvatų panaikinimą, didelių rinkėjų simpatijų vargu ar galės tikėtis, juolab kad šildymo sezonas kovą greičiausiai dar nebus pasibaigęs.

Kita vertus, valdžia pati pripažįsta, kad dar nėra sukurtas tinkamas šilumos kainų kompensavimo mažiau pasiturintiems gyventojams mechanizmas.

Kai kurie valdančiųjų atstovai netgi užsimena, kad PVM lengvata gali būti panaikinta ne nuo 2015-ųjų, o nuo 2016 metų.

Nors, atsižvelgus į atpigusias dujas, tinkamesnės progos nei dabar tokiam ryžtingam žingsniui ateityje gali ir nebepasitaikyti.

Svarstant 2015 metų biudžetą neišvengiamai kils ginčų ir dėl kitų klausimų. Aišku, kad akcizas tabako gaminiams bus didinamas kaip ir kasmet – po kelis procentus, kol 2018-aisiais bus pasiektas ES reikalaujamas minimalus lygis. Bet kol kas nėra sprendimų dėl to paties mokesčio svaigalams.

Alkoholio akcizų dydžius Vyriausybė su šio verslo atstovais aptarinėja dar nuo pavasario, bet kokie jie bus, neaišku. Tiesa, didesni mokesčiai alkoholiniams gėrimams greičiausiai įsigaliotų ne nuo kitų metų pradžios, o bent nuo antrojo ketvirčio.

Nepaisant to, valdžia turėtų kuo greičiau apsispręsti ir paskelbti tarifus. Kitaip gamintojams, importuotojams ir pardavėjams tai gali būti kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Pasiekę ir net viršiję ES reikalaujamą minimalų lygį akcizai degalams kitąmet turbūt nebus pajudinti. O PVM viešbučiams netgi numatyta sumažinti nuo 21 iki 9 proc.

Šiek tiek turėtų pakilti žemės mokestis, o štai dėl neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertės valdžia irgi dar neapsisprendė: premjeras yra užsiminęs, kad kartelė, nuo kurios reikia mokėti mokestį, gali būti nuleista nuo milijono iki 750 tūkst. litų. Vis dėlto šis mokestis – smulkmena, palyginti su PVM šilumai ar akcizu svaigalams.

Kad ir kaip būtų, mokesčių perversmo kitais metais neįvyks. Tai gera žinia tiek stabilumo iš valstybės nuolat reikalaujantiems verslininkams, tiek visuomenei.

Negerai yra tik tai, kad svarbiausi sprendimai tradiciškai paliekami paskutinėms dienoms ar net minutėms.

Juk niekas netrukdė dar vasarą, kai „Gazprom“ sumažino dujų kainą, imtis sprendimų naikinti lengvatinį PVM šildymui ir sukurti kompensavimo vargingesniems mechanizmą. Tačiau tuomet politikams tikriausiai buvo daug svarbesni jų pačių atostogų planai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.