Tai valdžios finansų politika, pagal kurią parengtas svarbiausias jos dokumentas – kitų metų biudžeto projektas.
Tai bus pirmas Lietuvos istorijoje biudžetas eurais. Planuojama, kad jo pajamos sieks 7,9 mlrd., o išlaidos – 8,2 mlrd. eurų.
Vakar jis buvo pristatytas Vyriausybėje, tačiau pagrindinės jo tendencijos ir problemos jau buvo aiškios anksčiau šią savaitę.
Šalies ekonomika turėtų toliau augti, bet vis lėčiau. Finansų ministerija šiemet vis keitė BVP augimo prognozes – naujausios, skelbiančios, kad šis augimas turėtų siekti 3,4 proc., buvo kone vienu procentiniu punktu mažesnės nei pavasarį.
Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad Rusijos ir Vakarų ekonominio karo fone ir šios prognozės – pernelyg optimistinės.
Kita vertus, šio biudžeto išlaidos bus išties didelės. Pirmiausia, aišku, net kone trečdaliu – iki beveik pusantro milijardo litų – didinamas krašto gynybos finansavimas. Pusę papildomo milijardo į šį aruodą įpūtė karo Ukrainoje vėjai.
Vargu ar dabartiniai valdantieji tam būtų ryžęsi dar prieš praėjusius Europos Parlamento rinkimus – tada socialdemokratų krašto apsaugos ministro J.Oleko ir finansų ministro R.Šadžiaus lūpomis neigė net mažiausią krašto apsaugos finansavimo padidinimo galimybę ir ragino piliečius miegoti ramiai, nes Lietuva ir taip saugi.
Tačiau po rinkimų, kuriuos apmaudžiai pralaimėjo, kairieji ir kiti valdantieji, atrodo, nusprendė, kad tai buvo kone lemtinga jų klaida.
Itin tirštos politinės miglos toliau gaubia per krizę nurėžtų pensijų ir algų kompensavimą, nors šiam reikalui papildomi milijonai kitų metų biudžete lyg ir buvo numatyti jau anksčiau.
Formuodama kitų metų biudžetą valdžia, aišku, karštligiškai ieškojo, kaip padidinti jo pajamas.
Planuojama didinti svaigalų ir rūkalų akcizus.
Tačiau bene ryškiausias ir daugiausia prieštaravimų keliantis užmojis – biudžeto projekte nebenumatytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui, kuris pakils iki bendro 21 proc.
Vis dar verda ginčai, ar šio panaikinimo tikrai reikėjo ir kiek gyventojams padidės mokesčiai už šildymą. Visi sutaria tiktai dėl vieno – kad atpigo dujos, gyventojai nepajus.
Kita vertus, būtent tai ir buvo pagrindinė paskata naikinti šią lengvatą, tai seniai Lietuvą daryti ragino ir įvairūs ekspertai, ir tarptautinės organizacijos.
Kad tai reikia būtinai padaryti, pagrindiniai valdžios centrai bei figūros – premjeras ir kairiųjų vedlys A.Butkevičius, „darbiečiai“ su Seimo pirmininke ir savo vedle L.Graužiniene ir prezidentė D.Grybauskaitė, regis, jau senokai buvo sutarę.
Tačiau ši iniciatyva, kuri turėtų biudžetą papildyti maždaug 200 mln. litų, į projektą įrašyta tiktai paskutinę akimirką, o toks svarbus dalykas kaip kompensacijų vargingiausiems mechanizmas net nesukurtas.
Pagrindinė tokio trypčiojimo priežastis – kitų metų savivaldos rinkimai, kurie vyks šildymo sezonui dar nespėjus baigtis ir gali skaudžiai smogti valdančiosioms jėgoms.
Rinkimai kursto ir itin aršias rietenas tarp kairiųjų ir „darbiečių“. Pastarieji, sutikdami, kad lengvata šildymui būtų panaikinta, reikalauja, jog papildomi milijonai būtų nukreipti minimaliai algai didinti kitąmet ne keliasdešimčia, o mažiausiai šimtu arba dviem šimtais litų.
Padidinti minimalią algą iki 1509 litų – „darbiečių“ arkliukas dar per Seimo rinkimus ir partija jį vėl balnojasi.
Be to, „darbiečiai“ nori, kad įsipareigojimas padidinti minimalią algą būtų aiškiai įrašytas pačiame biudžeto projekte.
Ginčai pasiekė tokį lygį, kad L.Graužinienė pagrasino A.Butkevičiui, jog jis apskritai nesulauks „darbiečių“ paramos visam biudžetui, o šis juokdamasis paprašė apie tokį žingsnį įspėti bent prieš savaitę, kad galėtų sklandžiai susiorganizuoti paramą iš dešinės Seimo pusės.
Todėl tai, kad PVM lengvatos naikinimas vis dėlto buvo oficialiai įrašytas į biudžeto projektą, toli gražu nereiškia, jog jam bus sklandžiai pritarta Seime.
Pavyzdžiui, apie tai, kad PVM lengvata šildymui gali būti pratęsta ir šį sezoną, jau prabilo net ir kai kurie įtakingi socialdemokratai.
Neatmestina, kad kai kurie valdantieji kitąmet prieš rinkimus net gali pulti rinkėjų atsiprašinėti ir už biudžetą, ir netgi už eurą – kaip šią savaitę darė ta pati L.Graužinienė ar „tvarkiečių“ vidaus reikalų ministras D.Barakauskas, išsigandę daugybės rinkėjų rūstybės dėl šią savaitę įsigaliojusios Seime palaimintos naujos transporto priemonių registravimo tvarkos.
Šią savaitę tarp Lietuvos vairuotojų kilo tikras chaosas, kai „Regitra“ pradėjo maždaug 850 tūkst. transporto priemonių, nuo liepos 1-osios taip ir neperėjusių techninės apžiūros ir neapdraustų, išregistravimą.
Apie tokius valdžios planus pašalinti iš šalies automobilių parko seniai nebeeksploatuojamus ar į kitas šalis išvykusius vaiduoklius buvo žinoma seniausiai, bet dauguma tautiečių elgėsi tarsi studentai – puolė rūpintis savo reikalais tiktai paskutinėmis naktimis.
Tačiau tik sezoniškai eksploatuojamų motorolerių, motociklų, priekabų savininkų pasipiktinimas pagrįstas – Seimo nariai, priimdami atitinkamas pataisas, apie jų padėtį nė nepagalvojo.
Todėl vidaus reikalų ministras nurodė „koreguoti“ įstatymą jau jį įgyvendinant.
Taigi pirma kerpame, o po to jau matuojame – ant paprastų mirtingųjų kailio.
Apžvalgininkas
