Į šią nedidelę valstybę V.Gruzdys atvyko mokyti to paties, ko ir Panevėžyje – lietuvių kalbos. Perėjęs atranką, mokytojas į Liuksemburgą buvo komandiruotas devyneriems metams. Tiek trunka viena Europos mokyklos mokytojo kadencija.
„Iš karto nepradedi dėstyti – yra pakankamai sudėtinga sistema. Lietuvoje skelbiamas konkursas, jame reikia dalyvauti.
Kai atrinko, į Liuksemburgą persikėliau gyventi su šeima. Tai yra modernus, bet nedidelis miestas, jeigu lygintume su didžiosios Europos sostinėmis. Tiesą pasakius, nemėgstu didmiesčių – pavyzdžiui, jeigu dirbčiau Londone arba Paryžiuje, labai ilgai užtruktų kelionė į darbą. Man labiau patinka ramūs miestai“, – savo pasirinkimu džiaugėsi 55 metų V.Gruzdys.
Be lietuvių kalbos išmanymo, dirbant europinėje mokykloje privalu mokėti vieną iš pagrindinių Europos kalbų – anglų, prancūzų arba vokiečių.
Kuo ypatinga Europos mokykla? Pirmiausia tokių visoje ES yra tik keturiolika. Šios mokyklos skirtos bendrai mokyti ES institucijų darbuotojų vaikus. Mokykloje ugdo mokytojai, kurių kandidatūrai pritaria arba juos skiria valstybės narės.
V.Gruzdys Liuksemburgo pirmojoje mokykloje lietuvių kalbą dėsto 38 moksleiviams. Moksleiviai keičiasi, tačiau ne per dažnai – visada išlieka pastovus skaičius. Vaikams šiose mokyklose yra sudaromos sąlygos mokytis savo gimtosios kalbos. Todėl mokytojai komandiruojami iš įvairiausių šalių.
„Sąlygos šiose mokyklose yra truputį kitokios nei Lietuvos mokyklose. Bet darbas iš esmės nesiskiria. Aš vedu lietuvių kalbos pamokas ir didelio skirtumo neįžvelgiu. Pavyzdžiui, nors vaikų laikomas lietuvių kalbos egzaminas skiriasi užduotimis ir specifika, jis nėra lengvesnis. Egzaminas atitinka pirmosios kalbos reikalavimus“, – pasakojo V.Gruzdys.
Moksleiviai – svarbių politikų vaikai
Keturios europinės mokyklos yra Briuselyje, dvi – mažame Liuksemburge. Logiška, kad jose mokosi Europos Parlamento, Europos Komisijos ir kitų labai svarbių ES institucijų darbuotojų vaikai (Liuksemburge įsikūręs ES Teisingumo Teismas, Europos Audito rūmai, Europos Parlamento generalinis sekretoriatas, dalis Europos Komisijos).
Natūralu, kad į mokyklą, kurioje dirba V.Gruzdys, ateina ir svarbių politikų atžalos. Mokytojas juokavo: reikėtų laikytis Kristijono Donelaičio lygybės principo – būro vaikas ir pono vaikas yra visiškai lygūs.
„Vaikas nėra politikas. Paprastai tariant, vaikas yra vaikas. Jeigu jis nepadarė darbo, tai ir reikia įvertinti taip, kaip nepadarius darbo. Žinoma, jeigu moksleivis sirgo, į tai atsižvelgiama, bet jeigu dėl tingėjimo – už nieką juk nerašysi pažymio. Mano nuostata tokia: jeigu vaikas gerai dirbo, jam tai reikia pasakyti ir pagirti“, – kalbėjo mokytojas.
Panašios pozicijos laikosi ir mokyklos vadovybė. Į moksleivių tėvus žvelgiama ne į kaip aukštas pareigas einančius politikus, o kaip į vaikų tėvus: „Nesvarbu, kokios pareigos, pirmiausia jis turi būti tėvas. Tokia yra mokyklos nuostata. Aš manau, kad ji yra teisinga.“
Tokių nutikimų, kad įtakingi politikai pradėtų kištis į savo vaikų mokyklos reikalus, nėra buvę.
Mokytojas pripažino, kad mokykla yra ne iš lengvųjų. „Sistema yra gana griežta. Jeigu nutinka kokie nors negatyvūs atvejai, į viską iš karto reaguojama. Netoleruojamos smulkmenos – pavyzdžiui, jeigu vaikas nelanko pamokų ir jų nepateisina“, – sakė V.Gruzdys.
Taip pat šiose mokyklose nėra „auklėtojų“, kurie turėtų savo klases. Mokytojai atsakingi už jiems paskirtą klasę, tačiau tai tik administracinis darbs. Pavyzdžiui, nėra tradicinių „klasės valandėlių“ kaip Lietuvoje. Mokytojas dirba tik tai, kas numatyta jo, kaip dalyko dėstytojo, programoje.
Papildomų darbų nėra – nereikia organizuoti švenčių, nes tai užklasinė veikla. Tarkime, paskutinio skambučio šventės, kai tuo tarpu Lietuvoje dėl panašių švenčių moksleiviai net praleidžia pamokas: „Čia mokykla yra griežtai atskirta nuo užklasinės veiklos. Mokykla tik duoda patalpas – ar tai būtų baleto pamokos, ar kitokia veikla.“
Švenčių nemini
Tas pats ir su mokyklos šventėmis – mokytojo diena Liuksemburgo pirmojoje mokykloje nėra išskirta.
„Kolega estų kalbos mokytojas penktadienį pasakė kalbą ir pasveikino visus su mokytojo diena“, – tiek apie visos šventės paminėjimą prisiminė V.Gruzdys. Estas perskaitė ir anglišką straipsnelį iš Vikipedijos – dėl visa ko, kad visi kolegos žinotų, kokia tai diena.
„Žmona vakar grįžo iš Lietuvos ir tik jos dėka prisiminiau, kokia tai šventė. Ji nustebo, pamačiusi būrį moterų mokytojų – pasirodo, kad mokykla mokslo dieną buvo suorganizavusi ekskursiją. Čia niekaip nėra minima“, – sakė jis. Ką mokytojas ketina veikti, kai pasibaigs jo mokymo laikas?
„Čia – kaip su prezidento kadencija, kai daugiausia gali pretenduoti du kartus. Su Europos mokyklomis tas pats – nebegali pretenduoti į tą pačią mokyklą antrąkart.
Tų mokytojų vietų nėra jau tiek ir daug. Kol kas apie tai negalvojau – gyvenu tuo, ką dirbu šiuo metu. O veiklos daug – juk mokslo metų pradžia“, – kalbėjo mokytojas V.Gruzdys.
