Pilietinės iniciatyvos „Solidarūs su Palestina“ organizatorių į Vilnių pakviestas iš Vakarų Kranto palestinietis, žmogaus teisių aktyvistas, daugiau nei 10 metų kviečiamas į Europos parlamentus, ministrų kabinetus, geriausius universitetus, taikios rezistencijos šalininkas Mohammedas Othmanas vienu teiginiu sugriovė tai, ką bando apginti. Jis pareiškė, kad teroristinė organizacija „Hamas“ yra jo broliai.
„Hamas - mano broliai, todėl negaliu jų vadinti teroristais“. Paklaustas, ar jis nemato skirtumo tarp nusikaltėlių, žudančių, plėšiančių, vagiančių iš savų piliečių ir jo, kaip taikaus kovotojo už bendrą žydų ir palestiniečių valstybę, atsakė: „Kaip aš galiu vadinti juos teroristais, jeigu jie yra mano broliai, mes kvėpuojame vienu oru".
Nors pats svečias Gazoje niekada nėra buvęs. Dar ir, anot jo, jokiais būdais nelaikantis žydų, izraeliečių savo priešais, atvirkščiai „mes kilę iš vienos šeimos, visais amžiais gyvenime šalia vienas kito“. M. Othmanas , beje, nebijo kritikuoti Palestinos išlaisvinimo organizacijos (PIO) už korupciją, autoritarizmą. Jis siekia kurti socialistinę partiją. Už tai gavęs į galvą nuo „demokratinės“ PIO smogikų.
Tikrai ilgai laukiau galimybės sutikti su šiuolaikiškai mąstančiu, demokratijos principais besivadovaujančiu palestiniečiu, sugebančiu pakilti aukščiau primityvios propagandos, melo, šmeižto. Tuo pat kovojančio politiniais būdais už savo šalį, tokią, kokią įsivaizduoja. Taip, deja, neatsitiko. Klausiausi žmogaus išmokusio Vakarų intelektualams būdingos kalbėjimo manieros, tačiau niekaip nesusivokiančio (?) savo pilnoje prieštaravimų mąstysenoje. Mat yra įstrigęs tarp anti izraelietiškos palestiniečių ekstremistų propagandos ir ilgesio demokratijai bei asmeniniai laisvei, kuria taip žavisi.
Todėl, paklaustas publicisto Jono Ohmano paprasčiausio klausimo „Ar palestiniečiai nėra savo paties priešai“, svečias net nesuprato kas turima omenyje. J. Ohmanas bandė paaiškinti, kad palestiniečiai nesuvokia demokratijos esmės ir mechanizmu, teisės viršenybės svarbos kuriant demokratinę valstybę.
Palestiniečiai tiesiog nemąsto šiuolaikines demokratinės valstybės sampratomis, Kol to suvokime lūžio neįvyks, „apie laisvę ir demokratiją gali šaukti kiek nori“, sakė J.Ohmanas. Todėl logiška, kad svečias, taip pat vienas iš boikoto prieš Izraelį judėjimo įkūrėjų, nesuprato ir ydingumo kviesti boikotuoti Izraelio akademines institucijas. Nors dauguma jų atstovų kaip tik remia liberalios demokratijos vertybes, kritinį mąstymą, nepasidavimą bet kokiam politiniam spaudimui.
Akademikų boikotą galima tapatintini su siekiu užgniaužti laisvą žodį. Palestiniečiams toks boikotas lyg šovimas sau pačiam į koją. Šiame kontekste negaliu nepritarti J.Ohmano kritikai liberalams, pasidavusiems izraeliečio kolonisto -fanatiko reikalavimui atšaukti susitikimą su M. Othmanu.
Buvau nemaloniai nustebintas M.Othmano siekiu paversti Izraelį monstru neatsižvelgiant į nepaneigiamus faktus, manipuliuojant Artimųjų Rytų istorija. Pasiklausius jo, matyt, iš neturėjimo ką veikti, Izraelis kas pora metų bombarduoja Gazoje mokyklas, mečetes, civilius. Ar taip reikėjo suprasti? Nuo Hamas teroristų perėmimo Gazoje valdžios pradžios iki šios dienos dešimtys tūkstančių raketų buvo paleista į Izraelį. Tai ir sukeldavo visus karus. Paskutiniame kare su Hamas pasibaigusiame tik prieš mėnesį, jau ne vieną kartą Suomijos, Indijos, Prancūzijos, britų žurnalistų buvusių Gazoje įrodyta ir patvirtinta, kad „Hamas“ šaudė raketas visai šalia mokyklų, viešbučių, ligoninių, mečečių.
Kuriuose buvo įrengtos raketų saugyklos, vadovavimo štabai. Į Izraelį buvo paleista 4250 raketų. Tuo pat M.Othmanas siekia parodyti, kad tiesa jam svarbi, kad jis jokiais būdais nenusistatęs prieš žydus, net kuria filmą kartu su žydų kilmės amerikiečiu apie Kalkilijos jaunimą.
Tad kodėl savo pristatyme niekada Gazoje nebuvęs Vakarų Kranto gyventojas pasiduoda akivaizdžiai kiršinančiai, neapykantą Izraeliui skleidžiančiai propagandai? Kiek vertas jo kalbėjimas apie istorines palestiniečių teises į Palestinos ruožą „nuo romėnų laikų“, kai tokių palestiniečių su sava kultūra, valstybe, religija ten nei kvapo nebuvo iki 1967 metų.
1948 metais Vakarų Krantas su Jeruzale buvo okupuotas ir aneksuotas Transjordanijos. „Palestiniečiai“ už savo laisvę nekovojo. Ten, Osmanų imperijoje iki britų mandato gyveno Sirijos, Jordanijos, Egipto arabai kartu su žydais. Jau nekalbant apie tai, jog Jeruzalė niekada nebuvo nei pirmas, nei antras svarbiausias islamo miestas, kaip bando teigti svečias. Jo pavadinimo iš vis nerasi Korane ar musulmonų maldose. Tuo tarpu Toroje (Senajame Testamente) bei žydų maldose Jeruzalės pavadinimas kartojamas beveik 900 kartų. Ar tokia pozicija yra sąmoningas lengvatikių mulkinimas? Ar tiesiog žinių trūkumas?
M.Othmano pasisakymo viršūne tapo du jo pareiškimai. Vienas - apie bendros žydų ir palestiniečių valstybės įkūrimą, kaip konflikto sprendimą. Žmogus tikriausiai nejuokingai juokauja. Atvėrus Izraeliui sienas penkiems milijonams arabų, Izraelio egzistavimas baigtųsi pilietiniu karu ir savęs sunaikinimu.
Tereikia pasižiūrėti, kas vyksta Sirijoje, Irake, ir matysite, kur link veda lyg ir nekaltos „Solidarūs su Palestina“ judėjimo pakviesto svečio mintys. Iš jų, matyt, ir kyla jo nenoras pripažinti tarptautiniu sutarimu įvardinti „Hamas“ teroristine organizacija. Žinant, matant visam pasauliui, kaip Hamas smogikai sušaudo dešimtis Gazos gyventojų kritikavusių „Hamas“ už eilinį neįmanomo karo prieš Izraelį sukėlimą Gazos gyventojų žūčių ir miestų naikinimo sąskaita.
„Kaip aš galiu vadinti juos teroristais, jeigu jie yra mano broliai, mes kvėpuojame vienu oru?". Regis, M.Othmanas yra vilkas ėriuko kailiuje. Nemanau, kad „Solidarūs su Palestina“ judėjimo organizatoriai sugebėjo tai įžvelgti. Nebent jie tapo naudingais idiotais, geriausių atveju.
Juk nei M. Othmanas, nei organizatoriai niekaip nepaneigs Gazos jaunimo 2011 metais rašytą manifestą, tikrą jaunimo sielos šauksmą, niekaip nelaikančio Hamas teroristų savo broliais: „Velniop Hamas. Velniop Izraelį. Velniop „Fatah“. Velniop JT.
Per karą mums kilo intensyvus jausmas, kad Izraelis nori ištrinti mus nuo žemės paviršiaus. Per pastaruosius metus, „Hamas" darė viską, kad tik kontroliuotų mūsų mintis, elgesį ir siekius. Čia Gazoje mes bijome būti įkalintas, tardytais, mušamais, kankinamais, bombarduojamais, bijome žūties. Pakanka teroro ir kankinimų. Mes negalime judėti taip, kaip mes norime. Mes sakome stop, tokios ateities mes nenorime. Mes norime sakyti, ką norime, daryti, ką norime“.
Siekiant suteikti šiam jaunimui normalų gyvenimą, kovojantiems už žmogaus teises palestiniečiams būtina atsisakyti lyg netyčia tarp kalbų apie žmogaus teises ir jų gynimą skleidžiamos neapykantos izraeliečiams skatinant Izraelio kaip valstybės sunaikinimą, niekaip neatsiribojant nuo terorizmo, tuo diskredituojant pačią žmogaus teisių gynimo idėją.
Gazos ir Vakarų Kranto jaunimas nusipelnė tikrų demokratų ir tikros demokratinės valstybės kūrėjų bei įkūrimo. Tam reikia pilietinės drąsos. Nusikeiksiu „bažnyčioje“: Izraelis kaip tik ir yra tas artimiausias palestiniečiams pavyzdys, kaip taip buvo pasiekta.
