Leis stabdyti laivus ir orlaivius
Šios pajėgos į įvairias grėsmingas situacijas privalėtų reaguoti itin greitai. Vos prezidentei pasirašius dekretą, kariai iš savo dalinių į įvykio vietą ar regioną turėtų atvykti per porą valandų. Reakcijos laikas, nelygu situacijos rimtumas, būtų nuo dviejų valandų iki paros. Planuojama, kad naujieji pokyčiai leistų tiesiogiai ir efektyviai reaguoti į ginkluotus incidentus, valstybės sienos pažeidimus, kai siekiama apsaugoti valstybės teritoriją. Taip pat siūloma leisti kariams esant reikalui stabdyti civilinius orlaivius, komercinius laivus, kurie galėtų kelti pavojų.
Prie viso šio naujų funkcijų sąrašo pridedama ir tam tikrų įgaliojimų pačių karių veiksmams suteikimas.
„Pokyčiai yra seniai laukti ir teisingi, toks pertvarkymas Lietuvoje turėjo įvykti jau šį pavasarį, po to, kai paaiškėjo agresyvūs Rusijos veiksmai Kryme ir Pietryčių Ukrainoje. Geriau vėliau negu niekada. Matyti karinės vadovybės ryžtas priimti nelengvus, bet radikalius sprendimus. Tai milžiniškas iššūkis realiai pertvarkyti batalionus, perkelti etatus“, – komentuodamas krašto apsaugos ministro užmojus kalbėjo gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.
Anot pašnekovo, kliūtimi tampa įstatymų pataisos, kurioms reikia Seimo pritarimo: „Jau žinome, kad Seimas, išgirdęs apie ketinimus registruoti tokias pataisas, reagavo gana nepalankiai, todėl labai svarbu, kad tarp įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios vyktų bendradarbiavimas.“
Kiekviena karo Ukrainoje diena – naujos pamokos
Apie tai, ar kuriant greitojo reagavimo pajėgas Lietuvos kariams reikės papildomai mokytis ar įgyti kokių nors išskirtinių įgūdžių, pašnekovas sakė: „Kariams mokytis tenka kasdien. Kiekviena karo Ukrainoje diena mūsų analitikams pažeria naujovių ir užduočių, kaip jas pritaikyti konkrečiu atveju. Tiek karinė grėsmė, tiek konvencinis veikimas mūsų kariams yra gerai žinomi, tereikia daugiau įvairių treniruočių.“
A.Matonio teigimu, naujosios pajėgos bus išskirtinis Lietuvos kariuomenės darinys, nes tai bus nauja sausumos karinių pajėgų ir specialiųjų operacijų pajėgų batalionų sąveika.
Apie tai, ar Lietuva sugebėtų atsilaikyti karinės invazijos atveju neturėdama greitojo reagavimo dalinių, apžvalgininkas sakė: „Bet kokios diskusijos šia tema yra spekuliatyvios, nes kiekvienas iš mūsų yra savo valstybės gynėjas ir išsekus kariuomenės rezervams, tikrai atsirastų stojančių į kovą už savo šalį.“
Ginklas kariui – tik savigynai
Anksčiau ne kartą buvo pabrėžiama, kad Lietuva neturi tinkamų instrumentų, kad galėtų reaguoti esant tokioms aplinkybėms, kai pasirodo žalieji žmogeliukai, o minėtų pajėgų sukūrimas, pasak A. Matonio, ir yra būtent tas žingsnis, kurio labai trūko: „Kariams trūko tam tikrų nurodymų ir direktyvų, kaip veikti, kai, dar esant taikos sąlygomis, jau vyksta tam tikri veiksmai – pralaužiamos sienos, pasirodo karinės pajėgos, telkiamos grupuotės ar pasirodo ginkluoti asmenys, kurie nepaklūsta policijai. Iki šiol kariuomenė taikos sąlygomis neturėjo įgaliojimų veikti, o kai bus priimtos minėtos įstatymų pataisos, padėtis pasikeis.
Pašnekovas pateikė pavyzdį, iliustruojantį karių kasdienybę: iki šiol karys savo ginklą galėjo panaudoti tik savigynai arba savo saugomo objekto apsaugai, bet kad užkirstų kelią nusikaltimui ar teroro aktui, jis jo panaudoti negali.
„Karys įgis teisę jus sustabdyti, patikrinti jūsų automobilį, įeiti į jūsų butą tik tuo atveju, jei prezidentė duos įsakymą panaudoti kariuomenę tam tikrame valstybės regione. Gavęs įsakymą karys galės veikti kaip policijos pareigūnas, padėti pareigūnams. Iki šiol policininkas turi teisę patikrinti dokumentus, o karys neturi teisės net paprašyti atidaryti automobilio bagažinę“, – apie padėtį kalbėjo A.Matonis.
