Apie tai, kad Lietuvos darbdaviai ir darbuotojai jau pribrendo DK pokyčiams, prabilta jau daugiau nei prieš metus. Tiesa, anuomet tokie svarstymai netapo darbais, o štai neseniai premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad „kodekse bus radikalių pakeitimų“, o pakeitimų projektas Vyriausybei turėtų būti pateiktas jau šių metų gruodį.
Premjeras apie būsimas naujoves nedaugžodžiavo: „Aš jau dalį žinau pasiūlymų. Bus ir tokių radikalių pasiūlymų.“
Priekaištaujama, kad „laimės“ darbdaviai
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis teigė, jog priekaištai apie tai, kad DK pokyčiai bus naudingesni darbdaviams, jam nėra naujiena: „Teko girdėti priekaištų, kad kodekso pakeitimai yra daromi norint nuskriausti darbuotoją, bet iš tiesų siekiama rasti visiems priimtiną balansą. Žinoma, pokyčių atsiras, darbuotojai įgaus naujų teisių, pavyzdžiui, bus numatytas kitoks darbo laiko reglamentavimas, galimybė dalyvauti valdant įmonę, stebėtojų tarybose ir kt.“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad pokyčiai yra būtini.
„Nematome, kaip pasikeitė pasaulis, esantis aplink mus. Kitos šalys keičia įstatymus, o mes dar laikomės įsikibę į praėjusio amžiaus nuostatas, kai daug ką galėjo reguliuoti valstybė. Bet šiandien jau daug dalykų pasikeitę“,– kalbėjo T.Davulis.
Netenkina ir darbdavių, ir darbuotojų
Profesoriaus teigimu, šiuo metu visos suinteresuotos grupės DK turi vienokių ar kitokių priekaištų: darbdaviai sako, kad DK nėra lankstus darbo sutarčių sudarymo ar jų nutraukimo atžvilgiu, daug priekaištų išsakoma dėl darbo laiko reglamentavimo, mokėjimo už viršvalandžius. Profesinės sąjungos teigia, kad DK yra geresnis, nei kad jo nebūtų iš viso ar jis būtų liberalus, bet darbuotojų atstovai nėra patenkinti tuo, jog šiuo metu galiojantis DK neskatina kolektyvinių darbo sutarčių sudarymo.
„Kodeksas netenkina ne tik darbdavių, bet ir darbuotojų bei valstybės interesų, nes turime nesubalansuotą, nepritaikytą šiandieninėms sąlygoms požiūrį į darbuotojų teises ir pareigas bei valstybės pagalbą darbuotojui iki jam surandant darbą, netekus darbo ir darbo metu. Turime kalbėti ne tik apie bedarbių pašalpas, bet ir apie pagalbą žmogui suderinant šeimyninius jo įsipareigojimus, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami darbo vietose, taip pat padėti jam išsaugoti kvalifikaciją arba greitai persikvalifikuoti į kitą darbą, kuris tuo metu būtų paklausus rinkoje“,– kalbėjo profesorius.
Didžiausiu dabar galiojančio DK trūkumu pašnekovas įvardijo kolektyvinių sutarčių tarp darbuotojų ir darbdavių stoką: „Atlyginimai nustatomi darbuotojo ir darbdavio individualiu susitarimu arba Vyriausybės, bet ne per kolektyvines sutartis, kaip yra civilizuotame pasaulyje. Kolektyvinių sutarčių trūkumas yra vienas didžiausių DK trūkumų. Europos Komisija taip pat yra pastebėjusi, kad, užuot palaikę tvarią ekonomiką, turime rimtų priekaištų darbo santykių srityje – lankstumo nutraukiant darbo sutartį ir reglamentuojant darbo laiką stoka.“
Lengvins darbuotojų įdarbinimą ir atleidimą
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas Gintaras Čepas, paklaustas, kokios silpnosios ar taisytinos DK vietos veikiausiai sulauks daugiausia dėmesio, sakė: „Konkrečiai šiuo metu temų įvardyti negalėčiau, nes būsimų pokyčių gairėms parengti sudaryta specialistų grupė kol kas nėra pateikusi galutinio projekto varianto. Bet teko girdėti, jog kai kurie pakeitimai tikrai bus esminiai.“
Pašnekovo teigimu, DK nuostatų keitimas bus neabejotinai ilgas procesas: „Kaip ir minėjo premjeras Algirdas Butkevičius, tam tikri kodekso pakeitimai padėtų išspręsti tam tikras problemas liberalizuojant atleidimo iš darbo arba priėmimo į darbą santykius. Trišalė komisija turi atlikti labai rimtą darbą, ypač svarbu, kad priėmus tam tikrus pakeitimus, būtų išvengta socialinės įtampos. Valstybė, darbuotojai ir darbdaviai turėtų susitarti.“
Apie kai kurių DK punktų liberalizavimą buvo užsiminta jau prieš metus. Tada pabrėžta, kad darbdaviams pokyčiai reikalingi labiau nei darbuotojams. Komentuodamas situaciją G.Čepas sakė: „Į šį klausimą nelengva rasti atsakymo, bet manau, kad tam tikrų Darbo kodekso punktų liberalizavimas – tai situacija, kurioje tik vienas laimėtojas. Turės būti rastas visoms šalims pats priimtiniausias sprendimas. Šiuo metu DK sudaro apie 300 straipsnių ir apie 100 iš jų yra galimi susitarimai per kolektyvinius darbo santykius. Vadinasi, apie trečdalis Darbo kodekso nuostatų, tokių kaip atleidimo, priėmimo, darbo laiko reglamentavimo tvarkos ir kt., yra galimi kolektyviniai susitarimai. Žinoma, pasikeitus ekonominei situacijai, laikui, tam tikri pokyčiai reikalingi.“
Anot pašnekovo, svarbu, kad keičiant DK nuostatus procese dalyvautų visų suinteresuotų pusių atstovai.
90 proc. skundų pateikia darbuotojai
Į klausimą, kieno vis dėlto interesai – darbdavių ar darbuotojų – šiandien nukenčia dažniau, G.Čepas atsakė pasitelkdamas įžvalgas iš darbo praktikos: „Nuo praėjusių metų nagrinėjami individualūs darbo ginčai parodė, kad apie 90 proc. visų skundų gaunama iš darbuotojų ar darbuotojų atstovų. Individualių darbo ginčų institute, kur nagrinėjami atsiskaitymo, drausminių nuobaudų skyrimo, materialinės žalos klausimai, nukentėjusiąja puse dažniausiai jaučiasi darbuotojai.“
Anot pašnekovo, kartais vartant DK glumina ir sąvokų painumas: „Kai kur DK sąvokos yra labai supintos, o tikrovėje problema gali būti išspręsta gana paprastai. Pavyzdžiui, šiuo metu DK numatyta ir „darbuotojams atstovaujantys asmenys“, ir „darbuotojų atstovai“, ir „darbdavio įgalioti asmenys“ ir net „darbdaviui atstovaujantys asmenys“. Tam tikrais atvejais sakinio struktūra supainioja skaitantį žmogų, tad šios sąvokos turėtų būti išdėstytos aiškiau.“
