Pacientų įvertintas gydytojas – lyg rakštis vadovams

Kodėl talentingi, savo pašaukimui atsidavę medikai nepadaro ryškios, spindinčios karjeros, o būna ištremiami į nuošaliausius kampelius gydyti alkoholikų ir nusikaltėlių? Kodėl jie nesulaukia savo valdžios įvertinimo, bent menko, nuoširdaus pagyrimo? Kodėl valdžiai įtinka tik padlaižiai ir tinginiai?

Daugiau nuotraukų (1)

Gailutė Kudirkienė (www.panskliautas.lt)

2014-10-16 08:37, atnaujinta 2018-01-27 03:25

Atsakymus į šiuos klausimus galima rasti ilgiau pabendravus su ne vieną gyvybę išgelbėjusiu Pasvalio ligoninės gydytoju Antanu Stasyčiu. Apie tai rašo portalas panskliautas.lt.

Pietauti teks tik vakare

„Panevėžio ryto“ korespondentai vieną darbo dieną praleido Pasvalio ligoninės priėmimo skyriuje.

Neseniai rašėme apie vos į kapus paciento nenuvariusią Rokiškio ligoninę ir žmogui gyvybę išgelbėjusius Pasvalio medikus. Sunkia lėtine plaučių liga sergantis pandėliškis Povilas Šaltis dėkojo jį į gyvenimą grąžinusiam Pasvalio ligoninės priėmimo skyriaus vedėjui pulmonologui A.Stasyčiui ir visam sąžiningai pareigas atlikusiam personalui.

Pakalbėti su ligoninės priėmimo skyriuje dirbančiu A.Stasyčiu ištaikėme tik kelis kartus ir vos po kelias minutes. Gydytojas neturėjo laiko nė arbatos puodeliui, sakė pietausiąs aštuntą vakaro, kai jau būsiąs namie.

Tą dieną jis pavadino ramia.

Būna, kai per budėjimą tenka priimti 6 ligonius ant neštuvų, o greitosios važiuoja viena po kitos.

Darbas priėmimo skyriuje neprognozuojamas, kartais tenka priimti 12–14 ligonių, o būna ir beveik 40.

Pacientų antplūdis buvo per saulės pliūpsnių dienas, žmonėms triko širdies ritmas, guldė infarktai, insultai ir paūmėjusios lėtinės ligos.

Skrandžio negalavimus priskyrė plaučių ligai

Rytą su gydytoju labinomės intensyviosios terapijos palatos tarpduryje. A.Stasytis nesitraukė nuo sunkiai orą gaudančio vyro, kurį buvo ruošiamasi guldyti į ligoninę.

Po jo laukė vis nauji skubios pagalbos reikalaujantys pacientai: karščiuojantis, lūžusia galūne, prie ūkio darbų kirviu susižalojęs pirštą, nusinuodyti bandžiusi nepilnametė, koją išsisukusi moteris. Daktaras apžiūrinėjo pacientus, pildė šūsnis popierių, bendravo su artimaisiais.

Žvilgtelėjęs į laikrodį jis beveik bėgte pasileido į savo darbo kabinetą poliklinikoje – ten laukė iš anksto užsiregistravusi pacientė iš Biržų.

Pas Pasvalyje dirbantį A.Stasytį važiuoja žmonės iš įvairių rajonų. Gydytoją susiranda seni pacientai ar atvažiuoja rekomenduoti besigydžiusiųjų. Tokių per savaitę būna keli.

Kol A.Stasytis apžiūri ligonę iš Biržų, bendraujame su jos artimaisiais.

Moterį ilgą laiką kamuoja dusulys ir naktinis kosulys, biržiečiai medikai ją gydė visokiais antibiotikais. Kai net patys stipriausi nepadėjo, o jaunos moters būklė ėjo vis blogyn, medikai pareiškė, kad ligonė serga nepagydoma plaučių liga. Esą nyksta pagrindinis jos kvėpavimo organas, o tokiu atveju medicina bejėgė.

Kai pacientė pasiskundė, kad naktimis nebegali gulėti, nes dūsta, gydytojai liepė miegoti sėdomis.

Nuo didžiulių antibiotikų dozių ant veido atsivėrė negyjančios žaizdos.

Savaitgalį perskaitę „Panevėžio ryte“ apie pasvaliečių išgydytą mirtininką, biržiečiai susirado A.Stasyčio telefoną ir iškart pasiprašė vizito.

Po apžiūros iš kabineto išėjusi ligonė švytėjo iš laimės: pirminės apžiūros metu pulmonologas nuramino, kad jos plaučiai sveiki, visa problema – skrandis, jį kankina refliuksas.

Vietoj taksi kviečiasi greitąją

Vis dėlto šiais laikais daugiau ligonių, kurie medikus ne giria, o peikia. A.Stasytis atviras: Pasvalio ligoninė ne išimtis, ir čia žmonės piktinasi, skundžiasi, net bylinėjasi.

Vedėjas pasakoja, kada ir kodėl niršta pacientai ir su kokiais sunkumais susiduria gydytojai.

Moteris iš Joniškėlio į Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių atvežė tėvuką. Reikalauja, kad gydytojai jį skubiai apžiūrėtų. Tėvukui vakar susvaigo galva. Šiandien ryte nuvažiavo pas šeimos gydytoją, bet ten eilė. Kad nereikėtų laukti, atpylė iki Pasvalio.

Žmogus sėdi lyg niekur nieko, gana žvitrus, į gydytojo klausimą, kas negero, atsako, kad jaučiasi gerai – nei galva svaigsta, nei kas skauda.

„Į skubios pagalbos būtinumą niekaip nepanašu. Ant durų aiškiai parašyta: poliklinikos darbo laiku – tik skubūs atvejai. Jei nenori į polikliniką, konsultacija mokama, 50 litų. Tada prasideda pretenzijos“, – aiškina vedėjas.

Kita priėmimo skyriaus bėda – piktybiški greitosios iškvietimai.

Yra keletas kaimų, į kuriuos nuolat skuba greitoji ir į priėmimo skyrių gabena pusgirčius „ligonius“, besiskundžiančius širdies skausmais. Jiems nustatomas 1,7–2,5 promilės girtumas.

Neseniai nutikęs piktybinis atvejis: jaunas vyras iš Joniškėlio medikus kvietėsi dėl širdies skausmo. Jį atvežė greitoji.

„Sakau, darysim kardiogramą, o jis man: baikit juokus, kaime visi girti, nėra kas iki miesto atveža, tai greitąją ir pasikviečiau. Atsistojo ir išėjo pro duris“, – apie ne pirmą priėmimo skyriaus darbuotojus sugluminusį atvejį pasakojo A.Stasytis.

Kiekvieną savaitę pasitaiko tokių, kurie išeina iš priėmimo skyriaus, greitąja pagalba pasinaudoję kaip nemokamu taksi.

Greitosios medikai bijo nereaguoti į įkaušusių apsimetėlių ligoniais skundus. Buvo atvejis, kai girtas skundėsi širdies skausmais, o greitoji jo nevežė. Žmogų išties ištiko infarktas, paskui medikai atsidūrė teisme. Kartą nusvilę jau bijo, veža visus, kurie kviečia greitąją.

Blaivinimas turi būti mokamas

Dar viena medikams pretenzijas reiškiančių asmenų kategorija – muštynių aukos. Būna, kad po kokios nors visuotinės šventės į priėmimo skyrių būriu sugarma apgirtę traumuoti jaunuoliai. Dažniausiai sumuštomis ir praskeltomis galvomis.

Chirurgas yra tik vienas, o susiūti žaizdas reikia keliems, susidaro eilė. Laukiantys „muštieji“ ima burnoti ir piktintis dėl per lėtos pagalbos.

Pasvalyje nėra blaivyklos. Policijos pareigūnai surinktuosius iš gatvės, netgi visiškai nesąmoningus, atiduoda į priėmimo skyrių. Savomis kojomis nepaeinantys, iki ausų apsišlapinę jie čia švariai, patogiai ir už dyką pernakvoja.

Yra dar vieni nuolatiniai priėmimo skyriaus pacientai. Tai 2–3 savaites be pertraukos girtavę vyrai. Kviečiasi greitąją arba patys atvažiuoja. Skundžiasi skrandžio skausmais, purtosi, stiklinės rankoje nenulaiko, prisipažįsta, kad vakar baigė daugiadienes. Norint tokį pastatyti ant kojų, prireikia ne vienos lašelinės, medikų šokinėjimo aplinkui.

A.Stasytis mano, kad šitai nemokamai blaivinimo paslaugai reikėtų padaryti galą, nes atgaivinti girtuokliai dažnai po kelių savaičių vėl atvažiuoja.

„Jei dažnai serga po girtumo, reikia siųsti pas psichiatrą, kad duotų siuntimą gydytis nuo alkoholizmo“, – savo nuomonę išsako A.Stasytis.

Sprendė: muzika ar medicina

A.Stasytis tikras žemaitis, jo gimtinė – Šilalės rajone esanti Laukuva.

Nuo 8 klasės buvo apsisprendęs, kad taps gydytoju, nors šeima apie tai nė neįtarė.

Būdamas 13 metų A.Stasytis sirgo plaučių uždegimu. Liga užsitęsė. Į Rietavo ligoninę paauglį vežė jau kliedintį, buvo išsivystęs pleuritas.

Kai gydytojas darė punkciją, tarp šonkaulių bedė storą adatą ir traukė susikaupusį skystį, jaunasis ligonis visą procedūrą stebėjo. Tada ir šovė į galvą mintis, kad norėtų būti geras gydytojas.

Baigęs vidurinę A.Stasytis turėjo siuntimą į Konservatoriją. Visa jo giminė buvo muzikali. Tėvas, veterinarijos gydytojas, griežė smuiku, pats A.Stasytis buvo baigęs akordeono klasę.

Tėvas, jo broliai ir seserys grojo vienoje didžiausių Žemaitijos kapelų. Kad sūnus pasirinko studijuoti mediciną, tėvai sužinojo tik iš vakaro, prieš pat šiam išvažiuojant į Kauno medicinos institutą. Jie nusprendė vaikui gyvenimo nereguliuoti.

V.Andriukaitį irgi nutrėmė į Ignaliną

Dėl medicinos studijų A.Stasytis neapsiriko, jautėsi pataikęs į savo vėžes, buvo pažangus studentas.

Internatūrai gavo paskyrimą į tais laikais prestižinę šalia Kauno esančią Romainių ligoninę, tik su viena sąlyga: jei stos į Komunistų partiją.

„Atsisakiau, o tada man buvo pasakyta, kad ten dirbti negalėsiu“, – prisiminė gydytojas.

Tada A.Stasytį, kaip ir kitus sovietinei valdžiai neįtikusius medicinos internus, išsiuntė į Ignaliną. Toji atkampi vietovė jauniems specialistams prilygo tremčiai.

Vienu metu į Ignalinos ligoninę buvo atsiųsti keli jauni gydytojai iš Kauno medicinos instituto. Tarp jų buvo ir A.Stasyčio bendrakursis, grupės seniūnas Vytenis Andriukaitis.

„Iš mūsų kurso jis buvo talentingiausias: darbštus, gabus ir sąžiningas. Jis man ir liko žmogaus idealu. Jam, tik ką baigusiam studijas, siūlė prie širdies operacijų asistuoti Jurgiui Brėdikiui, žinoma, su tam tikra sąlyga. Kadangi V.Andriukaitis atsisakė stoti į partiją, irgi atsidūrė Ignalinoje“, – A.Stasytis pasakojo apie buvusio sveikatos ministro praeitį.

Jau tada V.Andriukaitis priklausė Vokietijos socialdemokratų partijai.

V.Andriukaitis grodavo gitara ir dainuodavo. Būdavo, tik sudainuoja Vladimiro Vysockio dainą, jį vyrai pilkais kostiumais ir išsiveža.

„Saugumas jį nuolat tampė“, – apie politiko praeitį pasakojo buvęs bendrakursis.

Po ligoninę – girtas ir su šautuvu

Ignalinoje 6,5 metų atidribęs A.Stasytis, kaip plaučių ligų specialistas, gavo vietą Pakruojyje, tapo tuberkuliozės ligų kabineto gydytoju. Buvo 1981 metai. Gydytoją su šeima įkurdino technikumo bendrabutyje.

„Buto negavau, nes nebuvau kolegų sugėrovas“, – sarkastiškai šypteli jis.

Iš darbo Pakruojyje į atmintį įsirėžę makabriški vaizdai: kaip iš medžioklės grįžęs vyriausiasis gydytojas ryte po ligoninę bastosi girtas su šautuvu, kaip ligoninės valdžia dienos pradžioje stato butelį ant stalo, ir tik jį ištuštinusi kompanija pradeda darbą.

„Neapsikentę nuolatinio masinio kolegų girtavimo, terapijos skyriaus vedėja ir jos vyras laringologas Pakruojyje pardavė namą ir išsikraustė į Radviliškį“, – apie anuometę padėtį pasakojo A.Stasytis.

Tarp prasigėrusio kolektyvo pulmonologas ištvėrė tik 3 metus, tada išvažiavo dirbti į Žagarės tuberkuliozės ligoninę. 60 lovų turinčioje gydymo įstaigoje jis buvo vienintelis gydytojas.

A.Stasytis Žagarėje dirbo iki 1998 metų, kol tuberkuliozės ligoninę uždarė.

Tada darbo paieškos puikų plaučių ligų specialistą nuvedė į Rokiškio ligoninę. Joje A.Stasytis dirbo iki pernai.

Kolegos net nepasveikino

„Apie tai, kodėl išėjau iš Rokiškio ligoninės, nenoriu kalbėti. Kad nekristų dėmė ant kolektyvo ar dar ko nors, pasakysiu tik tiek, kad tai dėl vienos kolegės. Ne dėl kokių nors asmeninių santykių, o grynai dėl specialybės dalykų“, – tik tiek išsitarė medikas.

Dirbdamas Rokiškio ligoninėje A.Stasytis buvo įvertintas kaip vienas geriausių šalies gydytojų. Keleri metai iš eilės tokia nominacija, bendradarbiaujant Gydytojų sąjungai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir TV sveikatos laidoms, skiriama atsižvelgiant į pacientų vertinimus.

Apdovanojimą už išgelbėtas gyvybes, nuoširdumą ir pasiaukojamą darbą senojoje Kauno prezidentūroje jam įteikė Alma Adamkienė.

Įrėminta „Padėka medikui“ kabo A.Stasyčio kabinete. Pacientų vardu A.Adamkienės įteiktą padėką A.Stasytis labai vertina. Tačiau kai jis grįžo su apdovanojimu, nei Rokiškio ligoninės vadovai, nei kolegos ta proga gydytojo net nepasveikino. Priešingai, prieš išvykstant atsiimti nominacijos administracija teiravosi, gal jis nenorįs važiuoti į Prezidentūrą, tada ligoninė vietoj jo nusiųstų kitą kandidatą.

A.Stasyčiui atrodo, kad Rokiškio ligoninės kabinete kabojęs jo apdovanojimas erzino vadovus.

Kraują vežė iš visų rajonų

A.Stasyčio klausiame, kas labiausiai įsiminė iš įvairių darbo vietų.

Jaunam gydytojui pirmuosius savarankiško darbo žingsnius žengiant Ignalinos ligoninėje sunkiausi būdavo budėjimai.

„Ir V.Andriukaitis labai dažnai budėjo, jis beveik gyveno ligoninėje. Vienu metu budėjome kartu, atvežė jaunuolį su į širdį įsmeigtu peiliu. Gerai, kad neištraukė, antraip būtų miręs iš karto. Kol iškvietėm Vilniaus chirurgus, tais laikais juos atskraidindavo malūnsparnis, V.Andriukaitis jau buvo atidaręs krūtinės ląstą ir sustabdęs kraujavimą“, – talentingo kolegos chirurgo sėkmę prisiminė pašnekovas.

Kitą kartą V.Andriukaitis 12 valandų siuvo žmogui diskiniu pjūklu nupjautą ranką. Dar vienas neužmirštamas atvejis buvo, kai naktinio budėjimo metu reikėjo gelbėti gimdyvę. Po gimdymo moteriai nesusitraukė gimda ir buvo neįmanoma sustabdyti kraujavimo. Donorų kraują jai vežė iš aplinkinių rajonų.

„Operacinė atrodė lyg skerdykla, viskas plaukė kraujyje, pacientei buvo perpilta per 20 litrų kraujo, kol galiausiai ją pavyko išgelbėti. Iš ryto, po budėjimo, teko važiuoti namo pasikeisti drabužių, nes iki siūlo buvome permirkę krauju“, – pasakojo A.Stasytis.

Elektrinės statybas lydėjo pjautynės ir abortai

Ignalinos ginekologams keleriopai padaugėjo darbo, kai buvo pradėta statyti atominė elektrinė. Jos statybose dirbo arti 30 tūkstančių darbininkų, atvykusių iš visos Sovietų Sąjungos. Tada jau naktimis būtinai budėdavo ir chirurgas, o jei prireikdavo kitos srities specialistų, naktį juos atveždavo iš namų.

Ligoninėje prasidėjo kruvinosios naktys, kai prie Dūkšto buvo įkurdintas karinis dalinys. Specialiai pastatytuose barakuose gyveno tūkstančiai elektrinės statybose dirbusių kareivių. Didžioji jų dalis buvo kaukaziečiai, šie tarpusavio santykius aiškinosi tik peiliais.

Per atominės elektrinės statybas į ligoninę plūdo ir nelegalių abortų aukos.

„Kai tik penktadienio vakaras, taip ir veža kraujuojančias. Matyt, moterys taip skaičiuoja: penktadienį susitvarko, o pirmadienį į darbą. Kažkas abortą pradėjo daryti, o gydytojams tekdavo tvarkyti padariniua“, – anų metų įvykius prisiminė A.Stasytis.

Užgesdavo per porą minučių

Darbas Žagarės ligoninėje buvo ypatingas. Didžioji dalis ten gulėjusių tuberkuliozės aukų buvo kalėjimų kontingentas.

„Sėdintieji kalėjimuose ištisai sirgo tuberkulioze, tik tokios statistikos niekur neskelbė“, – sakė plaučių ligų specialistas.

Gydytojui skaudžiausia prisiminti atvejus, kai žmogus miršta akyse, o padėti niekuo negali. Prasidėjus kraujoplūdžiui iš plaučių, žmogus užgesdavo per 2–3 minutes.

„Skyriaus pacientai gaudavo vaistų ir privalėjo laikytis lovos režimo, kuo mažiau judėti. Bet ar toks kontingentas laikysis? Prie ligoninės buvo 16 hektarų parkas, tai eidavo ten ir gerdavo. Alkoholis plečia kraujagysles, šios suirusios, lengvai trūksta ir prasideda kraujoplūdis. Kraujas purškia iš burnos kaip fontanas. Atbėga seselės, bet per kraujo čiurkšles net prieiti prie lovos negali. Kelios minutės – ir žmogaus nebėra“, – apie medicininę virtuvę pasakojo A.Stasytis.

Gydytojas puikiai supranta jaunesniojo medicinos personalo darbą, nes mokydamasis institute nuo trečio kurso nudegimų centre dirbo broliuku, budėdavo 20 naktų per mėnesį. Tokiu režimu, kai dieną paskaitos, o naktį darbas, jis gyveno 4 metus.

„Dabartiniai gydytojai jau į veną įdurti nebemoka, neturi tokios praktikos“, – dėl įtemptų metų nesigaili jis.

Žmogžudys pakišo peilį po kaklu

1985 metais buvo kažkoks Lenino jubiliejus, ta proga paskelbė amnestiją ir iš kalėjimų paleido daug nuteistųjų. Į Žagarės ligoninę plūstelėjo bausmę atlikusieji Lvovo sunkiųjų darbų kalėjime.

„Atvažiavo 7 milicininkai, kiekvienas prie rankos prisirakinęs po kalinį, juos lydėjo dar 7 pareigūnai. Atėjo į priimamąjį, juos atrakino, padėjo dokumentus ant stalo ir išvažiavo, paliko mane vieną su tais kaliniais. Vienas buvo toks 36 metų, apie 160 kilogramų svorio, aš jam iki smakro, 17 metų sėdėjęs kalėjime už žmogžudystę. Rikiuoju, kur suguldyt. Jis sustūmė dvi lovas, vienu pirštu iškabino metalinius virbus ir pareiškė, kad užims abi vietas“, – pasakojo pašnekovas.

Tas ligonis plaučių ligų skyriuje išgulėjo tik dvi savaites.

Vieną rytą į palatą atėjęs gydytojas mato, kad lovoje gulinčio nediduko vyro visas kaklas mėlynas. Klausia, kas nutiko. Pacientas tyli. Daktaras greitai išsiaiškino, kad nelaimėlis tam žmogžudžiui neparnešė arbatos, tad šis užmetė virvelę anam ant kaklo ir pakėlė.

Gydytojas agresyvųjį ligonį tuojau pat išrašė. Išvažiuodamas iš ligoninės jis visam personalui įvarė baimės. Įlėkė į vyriausiosios sesers kabinetą, pakišo  po kaklu peilį ir pareikalavo 10 pakelių teofedrino.

Šis preparatas skiriamas nuo dusulio. Kalėjime jį vartodavo norėdami svaigintis. Visą pakelį arbatos užpildavo puslitriu vandens, pavirindavo ir ištirpindavo jame 10 teofedrino tablečių. Nuo tokio „kokteilio" vyrai kelias paras vaikščiodavo išverstomis akimis.

Per anksti nupirko karstą

Dirbdamas Rokiškio ligoninėje A.Stasytis gydė šimtametę močiutę. Susirūpinę giminaičiai vis varstė gydytojo kabineto duris ir teiravosi apie senolės sveikatą. A.Stasytis negalėjo duoti garantijų, sakė „mėginsim išgelbėti“.

Artimieji nuskuodė ir pas skyriaus vedėją, o tas, matydamas, jog garbaus amžiaus ligonės būklė tikrai sunki, tarstelėjo, kad jau gali ruoštis laidotuvėms.

Ligonės namiškiai nusipirko karstą, viską susiruošė, o A.Stasytis močiutę pastatė ant kojų.

Atvažiavęs pasveikusios motinos parsivežti sūnus gydytojo pusiau juokais klausė: tai kur dabar karstą dėti?

Dėl kitos šimtametės gyvybės A.Stasytis kovojo jau dirbdamas Pasvalio ligoninėje. Senolė į ligoninę buvo paguldyta su abipusiu plaučių uždegimu, likus mėnesiui iki šimto metų jubiliejaus. Tą kartą išgelbėti ligonės gyvybę maldavo ne tik giminės, bet ir visa seniūnija, mat iš anksto rengėsi šimtametės jubiliejui.

Santuokos byrėjo viena po kitos

„Gali būti, kad šalyje buvau jauniausias prosenelis“, – asmeninio gyvenimo uždangą šiek tiek praskleidžia A.Stasytis.

Provaikaičio jis susilaukė būdamas 54 metų.

A.Stasytis šiuo metu gyvena su 7 metais jaunesne mylima moterimi. Jiedu kartu jau 11 metų. Santykiai oficialiai neįteisinti, bet su ja medikas gyvena gerokai ilgiau nei su kitomis savo gyvenimo moterimis. Dabartinė draugė jam yra ketvirta gyvenimo palydovė.

A.Stasytis buvo 3 kartus vedęs ir visus kartus išsiskyrė.

Pirmą kartą jis vedė būdamas trečio kurso studentas. Kadangi mokyklą pradėjo lankyti nuo 6 metų, tai į institutą įstojo vos 17-os, būdamas 20-ies vedė, o 21 metų jau tapo tėvu.

Žmona buvo daugiau kaip 10 metų vyresnė. Su ja susilaukė sūnaus ir dvynių dukterų. Sūnui dabar 43-eji, o dukroms po 41 metus. Važiuojančio dirbti į Ignaliną A.Stasyčio jau nesaistė vedybiniai įsipareigojimai.

Antrą kartą jis bandė kurti šeimą su 3 metais jaunesne panele. Susilaukė dukters. Bet šeima neištvėrė iki dešimtmečio.

„Čia jau grynai mano kaltė. Labai daug dirbau, nuolat nebūdavau namie, neskyriau šeimai dėmesio“, – kaltės nesikrato A.Stasytis.

Nemelavo tik ketvirtas kartas

Būna, kad ir trečias kartas meluoja. Gydytojas vedė dar kartą, susilaukė dukters ir po 3 metų išsiskyrė.

„Tai buvo moteris, kuri nepraleidžia nė vienos progos. Vieną kartą ne laiku grįžau namo...“ – teisybės neslepia medikas.

Šeimos paslaptys išaiškėjo, kai A.Stasytis buvo mėnesiui paimtas į Kaliningrade vykusius privalomus karinius mokymus, bet grįžo savaite anksčiau. Pravėręs buto duris, namie išvydo jį „pavaduojantį“ vyrą.

„Ketvirtą kartą nebevedu. O kam? Nors ir be antspaudo pase, bet gyvenam kartu ilgiausiai. Ją vadinu žmona. Ji iš Žagarės, nuo Latvijos pasienio, bet arčiausiai Žemaitijos, gal dėl to geriausiai sutariam“, – juokiasi gydytojas.

Nė viena A.Stasyčio gyvenimo draugė nebuvo medikė.

Su 5 savo vaikais iš skirtingų santuokų A.Stasytis gražiai bendrauja. Jis taip pat puikiai sutaria ir su 3 savo draugės dukromis bei 6 jų vaikais.

Dabar gydytojo šeimos namai yra Pandėlyje. Pora gyvena „alytnamyje“, turi 28 arus žemės, šeimininkė labai mėgsta poeziją, pati kuria. Kita jos aistra – gėlės, tad teritoriją pavasarį, vasarą ir rudenį supa įvairiaspalviai žiedai. Gyvulių ūkis nedidelis: 3 šunys ir katinas.

Gydytojo laisvalaikio pomėgiai: muzika, filatelija, žvejyba, grybavimas, šachmatai. Jaunystėje jis buvo kandidatas į sporto meistrus, taip pat žaidė krepšinį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?