„Aš kreipsiuosi į frakcijas, kad deleguotų kitus narius. Yra Seimo struktūrinis padalinys, yra Seimo statuto nuostata, kaip jis formuojamas, ir jei ten yra problema tarp asmenybių ir negali kartu dirbti, frakcijų vadovai turi teikti kitus atstovus“, – BNS pirmadienį sakė Seimo pirmininkė.
Ji tvirtino neketinanti inicijuoti statuto pataisų dėl kitokios Etikos ir procedūrų komisijos formavimo tvarkos, kaip norėtų opozicija.
„Kiekvienas Seimo narys turi teisę registruoti pataisas, ir Seimas balsuos“, – sakė L.Graužinienė.
Praėjusią savaitę paliekantys Etikos ir procedūrų komisiją pranešė opozicijos atstovai, tarp jų ir komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys. V.Stundys tvirtino, kad toks sprendimas priimtas protestuojant prieš politiniu pagrindu valdančiųjų balsais priimamus sprendimus.
Opozicijos atstovai komisijos posėdžius kurį laiką boikotavo pernai, protestuodami prieš valdančiųjų balsavimą politiniu pagrindu. Vėliau jie savo darbą komisijoje atnaujino, sutarus su Seimo vadovybe, kad bus sprendžiama dėl komisijos sudarymo tvarkos pakeitimų. Tačiau jokių pokyčių neįvyko.
Šiuo metu komisija sudaroma iš frakcijų atstovų proporciniu pagrindu.
Opozicija yra siūliusi grįžti prie seniau parlamente galiojusios tvarkos, kai nariai į EPK buvo deleguojami ne pagal proporcinio atstovavimo principą, o teikti kandidatą į komisiją galėjo tam tikras Seimo narių skaičius.
Sprendimą atšaukti savo narius iš EPK priėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio frakcijos bei Mišri Seimo narių grupė. Pagal frakcijų sutarimą, komisiją palieka konservatoriai V.Stundys, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, liberalė Dalia Teišerskytė, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys. Pasitraukus penkiems opozicijos atstovams, komisijoje lieka dirbti 10 parlamentarų.
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Gylys kol kas neketina trauktis iš EPK. Jis sakė, kad sprendimas priimtas be jo žinios, nepasitarus, nors, kad ir būdamas komandiruotėje užsienyje, telefonu jis buvo pasiekiamas.
„Seimo narių mišri grupė paskubėjo ir pasielgė nepakankamai demokratiškai, priimdama sprendimą už mane. Aš tikrai buvau pasiekiamas telefonu, be to, mano padėjėjai visą laiką palaikė su manimi ryšį. Taip kad buvo galimybės pasitarti, ta galimybe nebuvo pasinaudota. Manau, tai labai rimta, torpeduoti svarbios komisijos darbą yra rimtas politinis žingsnis, todėl taip paskubomis, neaptarus visų už ir prieš, neišklausius deleguoto grupės nario, be to, turint mintyje, kad mes nesame partinė grupė, todėl aš nepriimu to žingsnio, jį ginčiju“, – BNS pirmadienį sakė P.Gylys.
Pernai boikotą opozicijos atstovai pradėjo reaguodami į daugumo balsais priimtą EPK sprendimą nebesvarstyti teisiamo Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho neliečiamybės klausimo.
