Tai primena patys savanoriai, raginantys Lietuvą iš tiesų atsišaukti į pagalbos šauksmus, skambančius iš karo alinamos šalies. Šios mintys skambėjo ir Lietuvos savanorių organizacijos „Blue/yellow“ („Mėlyna/geltona“) Seime surengtoje konferencijoje.
Ši organizacija renka paramą įvairiems Ukrainos kariniams daliniams – nuo pinigų, iki maisto, šiltų drabužių ir net elektros generatorių.
Aljansas leido veikti nariams
Velse šį rudenį vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukrainos valdžiai nepavyko pasiekti vieno iš svarbiausių tikslų – kad aljansas suteiktų tiesioginę karinę paramą, taip pat ir ginklais, Ukrainos kariuomenei, kariaujančiai šalies rytuose su Rusijos remiamais separatistais ir Rusijos kariuomene.
Tačiau aljansas nusprendė, kad pavienės jo šalys, jei nori, gali savo nuožiūra ir tuo, kuo nori, remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei savanorių batalionus.
Kelios aljanso šalys, kurios buvo neoficialiai įvardytos, kaip tos, kurios ketina paremti Ukrainos karius ginklais, greitai nuo to atsižegnojo.
Konferencijoje Seime kalbėjęs NATO ryšių biuro Kijeve direktoriaus pavaduotojas Markas Opgenorthas taip pat pabrėžė, kad Ukraina pernelyg daug tikėjosi iš NATO, o aljanso bendradarbiavimas su šia šalimi bus ir toliau pagrįstas pirmiausia aljanso parama sisteminėms ir ilgalaikėms Ukrainos kariuomenės pertvarkoms bei reformoms.
Tačiau galbūt dar didesnė problema, už ginkluotę – apranga, maistas, ryšių sistemos ir logistika.
Mat Ukrainos kariuomenės aprūpinimas visais resursais, nors plataus mąsto karas rytuose kol kas yra priblėsęs – labai prastas ir labai didele dalimi gula ant paprastų piliečių, susivienijusių į didelį savanorių judėjimą, pečių.
Tačiau, pasak ukrainiečių, ir šių savanorių, tarp kurių yra ir labai turtingų žmonių, ištekliai – ne begaliniai ir visų kariuomenės problemų išspręsti tikrai negali.
Kariuomenė – plyname lauke
Apie sunkią Ukrainos kariuomenės būklę konferencijoje Seime kalbėjo, pavyzdžiui, vienas iš ukrainiečių pilietinių aktyvistų Sergejus Grabskis, kuris pirmiausia pareiškė, kad dabar tiek Lietuvos, tiek Ukrainos „priešas yra tas pats“ ir tam priešui nereikia nei nepriklausomos Ukrainos, nei nepriklausomos Lietuvos.
„Ginklų ir jų atsargų kol kas užtenka. Tai nėra pirmaeilis klausimas. Tačiau visais kitais požiūriais mūsų kariuomenė dabar yra maždaug praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio viduryje. Ir įvairias problemas sprendžia privatūs asmenys, savanoriai.
O problemos – labai konkrečios. Pavyzdžiui, jeigu separatistai, kurie apsikasę gyvenvietėse, gali išsimiegoti, nusiprausti, sušilti, mūsų kariai, kurių blokpostai yra iš esmės laukuose, viso to negali. Gerai dar, kad kol kas du laipsniai šilumos, tačiau juk ateina žiema“, -- sakė aktyvistas.
Pasak S.Grabskio, Ukrainos kariams trūksta ir šiuolaikiškų apšildymo priemonių, krosnelių, patalynės, miegmaišių, palapinių, net karšto maisto.
Kita didelė problema, pasak aktyvisto – medicina, pirmiausia, psichologinė pagalba ir reabilitacija tiems kariams, kurie yra patyrę vienokio ar kitokio sunkumo psichologines traumas. Žinoma, itin prasta ir atsilikusi ir fizinio karių gydymo bei reabilitacijos infrastuktūra.
Taip pat aktyvistas itin prašė Lietuvos, kaip NATO narės, pagalbos vystant ryšio ir logistikos sistemas, kurios, pasak jo, yra taip pat viena iš svarbiausių dabartinių Ukrainos kariuomenės problemų.
Valstybė galėtų remti rimčiau
Pats prieš kelis mėnesius įkurtos „Blue/yellow“ vedlys, Lietuvoje įsikūręs švedų režisierius ir pilietinis aktyvistas Jonas Ohmanas portalui lrytas.lt sakė sutinkąs su konferencijoje ne kartą skambėjusia mintimi, kad Lietuvos valstybė galėtų žymiai daugiau padėti Ukrainai jos nepriklausomybės kare priešinantis Rusijos agresijai.
J.Ohmanas sakė, jog teigti, kad Lietuvos valstybė nieko šioje srityje nedaro, tikrai negalima. Jis ir kiti konferencijos dalyviai prisiminė, kad valstybė padeda savanoriams gabenti Lietuvoje surinktą humanitarinę paramą į Ukrainą, ir priima čia gydytis sužeistus Ukrainos karius, sukūrė bendrą Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos karinio bendradarbiavimo struktūrą.
„Tačiau tikrai būtų galima padaryti žymiai daugiau. Pirmiausia, Vyriausybė galėtų surengti specialų posėdį ar pasitarimą su mumis – tais, kurie jau Ukrainoje senokai veikia ir tikrai mato, kas ten vyksta ir ko ten reikia.
Dabar, pavyzdžiui, mes Ukrainoje matome tikrai nemažai Lietuvos karių, kurie ten užsiima įvairia veikla – na, dirba instruktoriais ir panašiai. Tačiau jie ten yra savo privačia iniciatyva, o galėtų būti oficialiai su Vyriausybės parama. Apskritai, reikėtų sistemiškos ir nuoseklios valstybės politikos šiuo klausimu, kuria galima būtų rodyti ir pavyzdį visam Baltijos regionui ir net Skandinavijai“, - sakė J.Ohmanas.
Savanoris vardijo paprastus dalykus, kuriuos galima būtų padaryti jau dabar – pavyzdžiui, pasak jo, Lietuvos kariuomenės sandėliuose guli nemažai ir šalmų ir įvairių apsaugos priemonių, kuriuos būtų galima „be įtampos“ perduoti Ukrainos kariams.
J.Ohmanas pritarė ir konferencijoje skambėjusioms mintims, kad Lietuvos Karo akademija ir kariuomenė apskritai galėtų suteikti stipendijas jauniems Ukrainos kariškiams ir juos čia ugdyti.
„Bet svarbiausia – Lietuvos valstybė galėtų dar labiau skatinti pilietinę visuomenę dalyvauti šioje veikloje ir su ja labiau konsultuotis, kaip toliau vystyti visą Lietuvos politiką toje šalyje, kaip kuo labiau dalyvauti ją atstatant ir dar labiau stiprinti Lietuvos įvaizdį joje, nors jis, aišku, ir taip yra labai geras“, - sakė J.Ohmanas.
