Papildomos „Swedbank“ pajamos iš klientų per visą tokių sutarčių galiojimo laiką gali siekti kelias dešimtis milijonų litų ir daugiau.
Kiekvienas klientas bankui papildomai sumokės nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų, priklausomai nuo paskolos dydžio ir jos trukmės. Esu giliai įsitikinęs, kad tokiais veiksmais, kurių kol kas nesugeba arba nenori sustabdyti Lietuvos bankas, „Swedbank“ diskredituoja euro įvedimo procesą Lietuvoje ir pažeidžia savo klientų teises.
Manau, kad šis bankas, kuriam to pats galimai nesuvokdamas padeda Lietuvos bankas, siekia privilegijuoto statuso tarp visų kitų šalies verslo įmonių, kurioms draudžiama didinti kainas dėl euro įvedimo.
Tokią palūkanų didinimo galimybę „Swedbank“ numatė sutarčių su klientais punkte, kuriame nurodyta, kad įvedus eurą bus didinama viena palūkanų sudedamoji dalis. Tačiau, teisininkų nuomone, ši sutarties nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems euro įvedimą Lietuvoje ir ES teisės normoms, įsigaliojusioms daug metų iki tokių „Swedbank“ sutarčių sudarymo.
Be to, ši sutarties dalis, teisininkų manymu, taip pat pažeidžia finansinių paslaugų vartotojų teises. „Swedbank“ laiškuose klientams pasiūlė išdėstyti palūkanų didėjimą per dvejus metus, taip neva sudarydamas galimybę išvengti staigaus palūkanų šuolio. Tačiau tai nekeičia esmės – palūkanos, Lietuvoje įvedus eurą, šiems „Swedbank“ klientams didės.
„Swedbank“ pateikia įvairius aiškinimus, kodėl klientams buvo pasiūlytas toks kainodaros variantas, taip pat bando grįsti savo poziciją tuo, kad šiuo metu šie klientai moka labai žemas palūkanas ir, kad nors jos ir padidės įvedus eurą, vis tiek išliks galimai mažesnės, nei vidutiniškai rinkoje.
Tačiau visi šie argumentai ir aiškinimai nėra esminiai ir nemažina banko atsakomybės dėl galimų teisės aktų pažeidimų ir prieštaravimo svarbiausiam euro įvedimo Lietuvoje reikalavimui – kaina vartotojams dėl valiutos pasikeitimo negali didėti.
Nuo spalio 6 d., kuomet viešai pasirodė informacija apie tokias „Swedbank“ sutartis, bendravau tiek su „Swedbank“ Vilniuje, tiek su jo motininio banko, įsikūrusio Stokholme, vadovybe.
Jiems buvo primygtinai siūloma pakeisti savo poziciją ir be išlygų laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Apie tai taip pat diskutavau su Lietuvos banko valdybos vadovais, čia išdėstytą poziciją ir siūlymus pristačiau Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto posėdyje š.m. spalio 15 d.
Padėčiai nepasikeitus, šią savaitę informaciją apie „Swedbank“ būsto paskolų kainodarą PRIME ir galimą jos neatitikimą Lietuvos įstatymams pateikiau Švedijos Finansų inspekcijos pareigūnui, kuris yra atsakingas už bendrą visos „Swedbank“ grupės bankinės veiklos priežiūrą.
Tačiau visų diskusijų, konsultacijų ir įtikinėjimų rezultatas ir šiandien – niekinis. „Swedbank“ vis dar nepakeitė savo pozicijos ir šiuo metu papildomai bando individualiai tartis su klientais, kai kuriems iš jų siūlydamas galimai išskirtines sąlygas, lyginant su visais kitais.
Tartis su klientais „Swedbank“ neva leido Biudžeto ir Finansų komitetas savo posėdyje š.m. Spalio 15 d. Tačiau tai buvo viso labo vienasmenė Komiteto pirmininko B.Bradausko nuomonė, nepatvirtinta nei balsavimo, nei bendro sutarimo procedūra. Kita vertus, jei toks Komiteto sprendimas ir būtų tinkamai priimtas procedūriškai, jis vis tiek galimai neatitiktų minėtų teisės aktų nuostatų. Todėl dar kartą raginu „Swedbank“ pripažinti, kad minėta sutarčių nuostata nedera su imperatyviomis teisės aktų, reglamentuojančių euro įvedimą, nuostatomis, siūlau vienašališkai atšaukti atitinkamą sutarties punktą, dėl kurio klientams, įvedus eurą, didėtų palūkanos ir apie tai pranešti visiems savo klientams, sudariusiems būsto paskolas su PRIME kainodara litais.
Apie tokius galimai neteisėtus ir darančius žalą euro įvedimo procesui bei valstybės reputacijai „Swedbank“ veiksmus kviečiu pareikšti savo oficialią nuomonę atitinkamas valstybės institucijas ir verslo organizacijas, atsakingas už skaidrų euro įvedimą ir finansinių paslaugų vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje.
* * *
Stasys Jakeliūnas yra premjero patarėjas finansų klausimais. Straipsnyje išdėstytos mintys yra autoriaus asmeninė nuomonė, ji nebūtinai sutampa su Vyriausybės pozicija.
