Ant Gedimino kalno kyla sienos, bet nieko nestatoma?

Pro Gedimino kalną važiuojantys vilniečiai mato – ant kalno kyla nauji rūmai. Viename kalno krašte jau sumūryta įspūdinga raudonų plytų siena, labai tinkanti piliai. Tačiau Nacionalinio muziejaus atstovai tikina, kad ant kalno nieko nestatoma.

Ant Gedimino kalno sumūryta raudonų plytų siena, pasak muziejaus darbuotojų, tėra kalno sutvirtinimo darbai ir tai neturi nieko bendra su pilies atstatymu.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ant Gedimino kalno sumūryta raudonų plytų siena, pasak muziejaus darbuotojų, tėra kalno sutvirtinimo darbai ir tai neturi nieko bendra su pilies atstatymu.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Dalia Gudavičiūtė („Lietuvos rytas“)

Jan 5, 2015, 10:04 PM, atnaujinta Jan 16, 2018, 10:43 PM

„Nesu pastatų atstatinėjimo šalininkė, tačiau manau, kad Gedimino pilies griuvėsiams galima suteikti truputį kitokį vaizdą, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. – Mes kol kas tik sutvarkėme Gedimino kalną, kiek buvo įmanoma padaryti už gautas lėšas.“

Tačiau ji neigia, kad ant Gedimino kalno šiuo metu atstatinėjama pilis, kaip apie tai prieš metus prasitarė kai kurie istorikai.

– Kol kas per anksti sakyti, kad kitais metais bus atstatyta Gedimino pilis. Dabar turi dirbti inžinieriai, o vėliau bus galima kalbėti, ką daryti, – sakė B.Kulnytė. – Prasidėjo įgriuvos, o kalnas daug metų buvo netvarkytas.

Medžių šaknys rodė, kiek tas kalnas lūžta, turėjome viską nupjauti. Kai pradėjome pjauti, paaiškėjo, kad medžiai nebeilgai būtų gyvenę, nes jau buvo pažeisti iš vidaus. Nuėmėme ir sukiužusius čerpių stovus virš griuvėsių. Sutvarkėme gynybinę sieną, nes ji visa iro. Dabar tikrai tvarkinga.

– Bet ant kalno vyksta statybos. Plika akimi matyti.

– Dabar kaip ir nebevyksta.

Tiesiog baigtas pirmasis darbų etapas. Dabar prasidės inžineriniai tyrimai.

– Ar Gedimino pilis ateityje bus atstatinėjama?

– Manyčiau, tai – ateities klausimas. Atstatinėjimas – ne toks paprastas dalykas.

Pirmiausia ekspertai turėtų pasakyti savo nuomonę, kokios ant kalno gali būti apkrovos.

– O jei paaiškės, kad kalnas išlaikytų ir pilį su visais bokštais?

– Nesu atstatinėjimo šalininkė, bet tai nieko nereiškia. Galima suteikti tiems griuvėsiams truputį kitokį vaizdą.

Tos sienos labai nekokybiškos. Jos yra, nes sumūrytos iš kiaurų plytų. Manyčiau, būtų kur ir architektams pasireikšti.

Galbūt tą erdvę viduje būtų galima padaryti tvarkingą, kur būtų galima patekti kiekvienam. Galėtų vykti ir kokie nors koncertai.

– Bet jūs jau nuslėpėte nuo visuomenės faktą, kad griūva Gedimino kalnas – Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo vieta, daugeliui – valstybės simbolis.

– Sakyčiau, mes neslėpėme.

Mes iš karto pastebėjome įgriuvas, supratome, kad jas sukėlė griūvantys tuneliai, iškasti karo metais. Iš karto informavome Kultūros paveldo departamentą.

O ten be jokio delsimo buvo sudaryta komisija. Nutarėme, ką reikia daryti, ir valstybė iš karto davė pinigų. Buvo pradėtos užpilinėti įgriuvos, buvo kertami medžiai.

Kai buvo pradėti kirsti medžiai, buvo baisi reakcija. Aš pripratusi prie to, mus dažnai peikia, bet nemato, ką mes gera darome.

– Bet kodėl apie tai nepranešėte vilniečiams? Juk griuvo toks svarbus kalnas.

– Manau, kad vilniečiai žinojo. Be to, kalnas akivaizdžiai negriuvo.

Atsitiko tai, kas turėjo atsitikti. Dar vokiečių iškasti tuneliai buvo iškloti rąstais, kurie – natūralu – turėjo sutrešti.

Kai prasidėjo statybos, reikėjo nuspręsti, ką daryti su tais tuneliais.

Bet tada visos jėgos buvo mestos statyboms, niekas negalvojo apie tunelius.

– Apie kokias statybas kalbate?

– Tokia artima kaimynystė kaip Valdovų rūmų statyba, natūralu, turėjo daug įtakos kalno būklei.

Gedimino kalną veikia ir labai intensyvus eismas Arsenalo bei T.Vrublevskio gatvėmis.

– Ar siūlote uždaryti eismą šiomis gatvėmis?

– Taip, nes čia durpinis gruntas, vanduo – aukštai, šaltinis.

Toks intensyvus eismas čia neįmanomas, reikėtų tai persvarstyti. Jeigu jau čia rezervatas, reikėtų tuo rūpintis.

– Ar iš to jūsų minėto šaltinio Gedimino kalne bus galima atsigerti vandens?

– Ar tą vandenį galima gerti, pasakys institucija, kuri gali pasakyti. Bet tą šaltinį tikrai tvarkysime.

Jis turi atrodyti estetiškiau, su tvarkinga kanalizacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.