„Žvejybos rojus“ tikriems žvejams virsta pragaru

Net teoriškai naudingą sumanymą galima paversti žalingu, jei jis tampa neskaidrus. Toks įspūdis susidaro pradėjus įgyvendinti Aplinkos ministerijos mėgėjiškos žūklės projektą „Žvejybos rojus“.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Jan 16, 2015, 6:42 AM, atnaujinta Jan 15, 2018, 11:13 PM

Vaizdingų ežerų gausa garsėjančių Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybės iš pradžių apsidžiaugė, kad jų kraštą ketinama paversti meškeriotojų rojumi. Tikėtasi, kad tai pritrauks daugiau turistų, o vietos žmonėms atsiras naujų galimybių užsidirbti jiems teikiant paslaugas.

Tačiau viskas gražiai atrodė tik „Žvejybos rojaus“ popieriuose.

Juk pirmiausia reikia plėtoti poilsiui, žūklei patrauklią aplinką – sutvarkyti privažiavimo kelius, poilsiavietes, nakvynės vietas. O tam būtinos investicijos.

Vien infrastruktūros projektų techniniams dokumentams parengti, gausiau turistų apgultiems ežerams prižiūrėti, šiukšlėms išvežti savivaldybėms prireiks daugiau išlaidų, bet prisidėti pinigais ministerija nežada.

Ministerija rengiasi finansuoti tik žuvivaisą ir net ne visuose šių rajonų ežeruose – į projektą nepatekusiems vandens telkiniams žuvų įveisti turės pačios savivaldybės.

Gal būtų galima tikėtis, kad išlaidas „Žvejybos rojui“ atpirks išaugęs turizmas.

Bet ar neatsitiks taip, kad savivaldybėms tik teks patuštinti biudžetą, o pelną susižers viena privati įmonė?

Tokių įtarimų žvejams kelia Molėtų savivaldybės jau palaiminta jungtinės veiklos sutartis. Ji numato, kad „rojų“ kartu su savivaldybe, Aplinkos ministerija, Valstybiniu turizmo departamentu ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija kurs žvejybos įranga ir priemonėmis prekiaujanti bendrovė „Normak“.

Ši bendrovė pasirinkta be jokio viešųjų pirkimų konkurso, nors panašia veikla Lietuvoje užsiima dar bent kelios įmonės.

Būtent „Normak“ steigs žvejybos priemonių ir nuomos punktus, parinks ežerams tinkamiausią žūklės jauką ir masalą, išleis informacinę knygelę.

Negana to, pagal jungtinės veiklos sutartį didžiuosius ežerus, kuriuos dabar valdo savivaldybė, bus galima ne konkurso tvarka perduoti kuriam nors partneriui. Nuogąstaujama, kad šis lobis atiteks tai pačiai privačiai bendrovei.

Kyla ir daugiau klausimų. „Žvejybos rojaus“ ežeruose žuvys bus įveisiamos panaudojant visoje Lietuvoje iš žvejų mėgėjų surinktus mokesčius.

Gerai žinoma, kad, pavyzdžiui, itin daug žvejų pritraukia Nemuno deltos vandens telkiniai, natūralus žvejybos rojus.

Taigi iš visų šalies žvejų surinkti pinigai bus nukreipti į poros rajonų ežerus, kuriuose rengiasi šeimininkauti viena privati įmonė.

Gamtosaugos specialistams kelia nerimą ir pats sumanymas „Žvejybos rojaus“ ežeruose gausiai įveisti tik kai kurių rūšių žuvis.

Dirbtinai pažeidus natūralią gyvūnijos pusiausvyrą gali būti sutrikdyta visa ekologinė sistema. Tokių atvejų ežeruose jau buvo ne vienas ir prireikia labai daug laiko bei lėšų neapdairios žmonių veiklos klaidoms ištaisyti.

Yra dar viena medalio pusė. Kuriant „Žvejybos rojų“ buvo visiškai pamiršti versline žvejyba užsiimantys vietos žvejai. Apskritai jie Lietuvoje stumiami iš verslo, nors tikrai neturi nieko bendra su ežerus siaubiančiais brakonieriais.

Zarasų ir Molėtų rajonuose versline žvejyba užsiima vos keliolika žmonių.

Uždraudus žvejoti tinklais, jie priversti trauktis iš verslo, nors mokslininkų įrodyta, kad nedidelio masto verslinė žvejyba netgi duoda naudos, nes palaiko ekologinę pusiausvyrą.

Beje, daugelyje ES šalių verslinė žvejyba ežeruose nėra draudžiama.

Iš verslo išstumtiems Aukštaitijos žvejams buvo žadėtos kompensacijos, bet dabar Aplinkos ministerijos vadovai staiga prabilo, kad to daryti neva neleidžia teisės normos. Tik neaišku, kodėl nebuvo pasirūpinta jas iš anksto pakeisti.

Pavyzdžiui, iš šio verslo Kuršių mariose anksčiau pasitraukusiems žvejams kompensacijos buvo sumokėtos.

Aplinkos ministerija tiesiog neišdrįso ignoruoti jų reikalavimų, nes jų gretos buvo gausesnės, labiau sutelktos, o į vos keliolikos aukštaičių interesus numota ranka, siekiant kuo greičiau tiesti kelius į „Žvejybos rojų“ vienai bendrovei.

Šiomis dienomis vidaus reikalų ministras S.Skvernelis nuo pareigų nušalino du pavaldinius, kurie jo pirmtakų vadovavimo laikais galimai įklimpo į korupcinį viešųjų pirkimų skandalą.

„Tvarkos ir teisingumo“ partiją klampinančios bylos baigtis dar neaiški, bet, atrodo, ikiteisminio tyrimo mastas plečiasi, įtraukdamas į savo verpetus vis daugiau asmenų.

Ar tik sutapimas, kad ir „Žvejybos rojų“ kuriančiai įtartinai Aplinkos ministerijai taip pat vadovauja „tvarkiečiai“?

Vienaip ar kitaip, šios partijos veikėjų vykdomi projektai vis atsiduria po didinamuoju visuomenės dėmesio stiklu.

Todėl išsklaidyti įtarimus turėtų būti suinteresuoti patys politikai, reikalui esant, pasitelkdami ir teisėsaugą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.