Kaliniai reikalauja suskaičiuoti tarakonus jų kamerose

Atrodo, kad kaliniai nusprendė paralyžiuoti kalinimo įstaigų darbą. Jie skundais ir paklausimais, kurių daugelis – absurdiški ir sunkiai suprantami, kasdien užverčia prižiūrėtojus. Tad pastarieji kone visą savo darbo laiką priversti rašyti atsakymus.

Į visus klausimus, net ir pačius absurdiškiausius, nuteistosioms privaloma atsakyti per dvidešimt darbo dienų.<br>123rf nuotr.
Į visus klausimus, net ir pačius absurdiškiausius, nuteistosioms privaloma atsakyti per dvidešimt darbo dienų.<br>123rf nuotr.
Kalinių skundais užversta Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja R.Stankuvienė bando neprarasti geros nuotaikos.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Kalinių skundais užversta Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja R.Stankuvienė bando neprarasti geros nuotaikos.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Panevėžio pataisos namų gyventojos rado būdą, kaip praskaidrinti niūrias dienas, – pasitelkusios fantaziją rašo skundus.<br>A.Švelnos nuotr.
Panevėžio pataisos namų gyventojos rado būdą, kaip praskaidrinti niūrias dienas, – pasitelkusios fantaziją rašo skundus.<br>A.Švelnos nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Virginija Petrauskienė („Lietuvos rytas“)

Jan 20, 2015, 5:16 AM, atnaujinta Oct 22, 2017, 1:22 AM

Kai kurios kalinimo įstaigos gyventojos domisi, kokia patalpų, kuriose jos gyvena, drėgmė, kada darytas remontas ir kokios naudotos medžiagos. Paprašoma netgi šių medžiagų nurašymo aktų numerių.

Prašoma raštu atsakyti, kiek kalėjime yra telefono būdelių ir ar jomis naudojasi nuteistos nepilnametės ir pareigūnės.

Viena nuteistoji pareikalavo atsakyti, kodėl pataisos namų kirpykloje ji nebuvo apkirpta: „O galėjo nors kirpčiukus patrumpinti. Paaiškinkite, kodėl nebuvo leista nudažyti kelių sruogelių?“

Ši nuteistoji puikiai žino vidaus tvarką, kad į kirpyklą reikia užsirašyti iš anksto. O ji atėjo neužsirašiusi, todėl tą dieną ir nebuvo apkirpta.

Tačiau moteris vis vien reikalavo raštiško atsakymo į savo klausimą.

Ko gero, absurdiškiausio klausimo autore būtų galima laikyti moterį, kuri pareikalavo išduoti pažymą apie tai, kiek kartų ji raštu kreipėsi į administraciją su įvairiais klausimais.

Dalis nuteistųjų tikisi, kad šie jų klausimai su atsakymais sudomins Žmogaus teisių teismą Strasbūre.

Piktnaudžiauja įstatymais

Į visus klausimus, net ir pačius absurdiškiausius, nuteistosioms privaloma atsakyti per dvidešimt darbo dienų.

„Susėdame skyrių vadovai ir atsakinėjame. Kelis kartus teko pasisamdyti advokatą, kad mus pakonsultuotų.

Tas darbas iš mūsų atima begalę laiko. Mūsų įstaiga neturi net juristo etato“, – rankomis skėsčiojo Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė.

Norėdami atsakyti į kai kuriuos nuteistųjų paklausimus, pataisos namų vadovai kvietė Visuomenės sveikatos centro specialistus. Jie matavo patalpų drėgmę, tikrino apšvietimą, skaičiavo maisto kalorijas.

Neretai nuteistosios skundžiasi dėl prastos sveikatos priežiūros.

Viena moteris pareikalavo, kad jai būtų raštu atsakyta, kada ji pastarąjį kartą lankėsi pas ginekologą.

R.Stankuvienė svarstė, ar nereikėtų įstatymais pabandyti sureguliuoti šią nebekontroliuojamą situaciją.

Mat kai kurias nuteistąsias galima laikyti tikromis paklausimų rašymo ir pataisos namų darbuotojų laiko gaišinimo čempionėmis.

Viena nuteistoji per pusmetį parašė 54 raštus. Kiekviename jų yra nuo keliolikos iki keliasdešimties klausimų.

„Kalinės supranta, kad iš mums pateiktų klausimų ir skundų neturės jokios naudos.

Manau, jos tiesiog piktnaudžiauja savo teisėmis vien tam, kad savotiškai iš mūsų pasityčiotų“, – sakė R.Stankuvienė.

Viltis – Strasbūras

Tokių laiškų ir paklausimų Panevėžio pataisos namuose pradėjo daugėti maždaug prieš pusantrų metų.

Tuomet moterų kalėjime apsilankė nevyriausybinės organizacijos, ginančios nuteistųjų ir suimtųjų teises, atstovai.

Tarp jų buvo ir advokatu bei daktaru prisistatantis Stanislovas Tomas. Jis pasisiūlė nuteistosioms atstovauti Strasbūro teisme ir ginti jų teises už vadinamąjį sėkmės mokestį.

„Niekada nebuvo, kad Lietuvos teismai jums priteistų tiek pinigų, kiek nustatė Strasbūras. Todėl reikia kreiptis į Strasbūrą“, – rašoma nuteistosioms padalytuose lapeliuose.

Toliau teigiama, kad byla Strasbūre nagrinėjama tik per advokatą anglų arba prancūzų kalbomis.

Esą dėl neprofesionaliai parengtų skundų nemažai lietuvių bylas pralaimi.

Todėl nuteistuosius ginanti organizacija esą susiderėjo su advokatu dr. S.Tomu, besipraktikuojančiu Europos teisės srityje. Į susitikimą atėjo maždaug 30 moterų. Vėliau dalis jų neslėpė pasirašiusios sutartį su paslaugas pasiūliusiu S.Tomu.

Jis paliko lapų su juose išspausdintais klausimais, kuriuos nuteistosios turėtų pateikti kalinimo įstaigos administracijai.

Nuteistosios pasitelkė fantaziją ir sąrašą papildė savo pačių sugalvotais klausimais.

Vienos šių moterų mano tokiu būdu ginančios savo teises, kurios gali būti pažeidžiamos.

Tačiau dauguma bando – o gal pavyks laimėti Strasbūro teisme ir gauti įspūdingą piniginę kompensaciją, kuri joms užtikrins laimingą gyvenimą.

Prašė skaičiuoti tarakonus

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius patikino, kad tokių piktybinių paklausimų ir skundų rašinėtojų yra visose kalinimo įstaigose.

Pareigūno nuomone, tokiu būdu nuteistieji nori paįvairinti savo gyvenimą arba piktybiškai sutrukdyti kalinimo įstaigos administracijos darbą.

Dėl šios problemos buvo ne kartą kalbėtasi ir su Kalėjimų departamento atstovais. Tačiau Lietuvos įstatymai įpareigoja atsakyti į bet kokį suimtojo, nuteistojo skundą ar klausimą.

Administracijos darbuotojai raštu atsakė, kad negali atsakyti į šį klausimą, nes tai nėra jų kompetencija.

„Yra tekę po savaitgalio gauti 300 skundų ir paklausimų, kuriuos parašė vienas nuteistasis. Ir į visus tuos raštus reikėjo atsakyti per 20 darbo dienų.

Kai kurie net prašo suskaičiuoti, kiek tarakonų per dieną perbėga per kamerą.

Tokie absurdiški nuteistųjų raštai apsunkina ne tik mūsų, net ir daugelio kitų valstybinių institucijų darbą“, – sakė R.Ostanavičius.

Dėl batų ir kepurės – į teismą

Šiuo metu teismuose tebėra nagrinėjamos dvi bylos, iškeltos dėl Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų skundų.

Viena byla buvo nutraukta, nes nebuvo prasmės ją toliau nagrinėti. Nuteistoji kreipėsi į teismą dėl to, kad saugojimo sandėlyje dingo jos brangūs batai ir „Dolce & Gabbana“ kepurė.

Batus ji įvertino per 600 litų, nenusipigino ir nustatydama „vardinės“ kepurės kainą.

Tačiau po dviejų teismo posėdžių paaiškėjo, kad nuteistosios daiktai atsirado. Mat jie per klaidą buvo sudėti ne į tą krepšį.

Pataisos namų darbuotojai, pamatę, kaip iš tikrųjų atrodo tie šimtais įvertinti batai ir garsių dizainerių vardu pažymėta kepurė, tik nusijuokė.

Pavardės nėra advokatų sąrašuose

Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės teigimu, S.Tomo pavardės nėra nei mūsų šalies advokatų, nei praktikuojančių advokatų sąrašuose. Ši pavardė įrašyta į advokatų padėjėjų sąrašus.

I.Vėgėlė patvirtino, kad asmeniui, kuris prisistato advokatu, tačiau toks nėra, paprastai keliama drausminė byla.

Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti žmonėms tik pirmosios instancijos teismuose, jei tam turi savo vadovo pritarimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.