Kodėl lietuviai nelaimingi?

„Lietuva įkvepia Europą. Jūs esate tikri didvyriai, prisijungę prie euro šeimos ir ją sustiprinę“,– tokiais žodžiais sveikino euro zonos šalimi tapusią Lietuvą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas.

Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius

Jan 20, 2015, 6:38 AM, atnaujinta Jan 15, 2018, 2:15 PM

Gal tai lenkams būdingas diplomatinis galantiškumas, gal net kiek persūdyta, nes mano kartos žmogui nejučia išnyra prisiminimai apie saldžiabalsį gyrėją, neprilygstamą viršininkų bučiuoklį sovietinio Azerbaidžano lyderį H.Alijevą, kuris, atrodydavo, būdavo pasirengęs mirtinai užbučiuoti Sovietų Sąjungos vadą L.Brežnevą savo glėbyje.

Vis viena malonu pasijusti didvyriais, Europos įkvėpėjais. Juolab kad ne vien D.Tusko žodžiai, bet ir statistikos faktai turėtų kelti ūpą.

Lietuva išpirko 1,5 mlrd. dolerių vertės obligacijų, kurių palūkanos siekė kone 7 proc., ir dabar pasiskolinusi gerokai pigiau per metus sutaupys apie 50 milijonų eurų.

Europos Komisija prognozuoja, kad, nepaisant Rusijos krizės ir lėtai atsigaunančios ES ekonomikos, Lietuvos BVP šįmet augs vos ne sparčiausiai Bendrijoje ir sieks 3 procentus.

Galima patikėti, kad prireiks tik truputį kantrybės ir netruks ateiti visai rožinė ateitis. Tad ko trūksta lietuviams, kad jie jaučiasi vieni nelaimingiausių pasaulyje?

Tik pilietinio karo draskomos Sirijos ir autoritarinio režimo valdomo Čado žmonės jaučiasi dar nelaimingesni, o daugeliu ekonomikos rodiklių smarkiai atsiliekančių Pietų Amerikos šalių gyventojai, palyginti su lietuviais, yra tiesiog optimizmu trykštantys fontanai, net jei ir gyvena lūšnynuose.

Psichologai neigia, kad kalti lietuvių genai. Esą nėra nelaimingumo geno. Galima mėginti tai aiškinti slogiu sovietiniu paveldu, iki šiol esą užklojusiu Lietuvą gilios depresijos šydu, bet šia tema jau tiek prikalbėta, kad ima neviltis vien pagalvojus, kiek daug mums visko pridirbo tie nelemti bolševikai.

Kiti šį nelaimingumo užkratą aiškina paprasčiau. Esą lietuviai ėmė važinėti po Europą, pamatė, kad vokiečiai, britai, airiai gyvena daug geriau, o kas nežino, kad esame į miestus iš kaimų susikėlusi tauta?

Kaimietis, kaip žinoma, pavydi kaimynui ir geriau nė neminėti, ko jam linki. Virš šio komentaro pakibęs autorius mėgsta jiems patarti: „Duskit, pavidolei.“ Ką jiems lieka daryti? Paklauso patarimo, dūsta ir jaučiasi nelaimingi.

Lietuvių nelaimingumo indekso paslaptis tegul aiškinasi psichologai, o ekonominė statistika rodo, kad reikalai Lietuvoje ne tokie jau ir blogi. Eurostato duomenimis, dar prieš metus mūsų šalis pagal BVP vienam gyventojui, perskaičiavus perkamosios galios standartais, susilygino su Graikija ir Estija bei gerokai pralenkė Latviją ir Lenkiją.

Tiesą sakant, ši statistika iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškas nesusipratimas, nes sunkiai suderinama su sveiku protu. Juk žinome, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje kainos netgi žemesnės nei Lietuvoje, o algos kone trečdaliu didesnės.

Kaip paaiškinti, kad, pagal Eurostatą, lietuviui tenka 73 proc. ES gėrybių vidurkio, o lenkui – tik 67 procentai? Išeitų, statistiškai gyvename geriau nei kaimynai, bet realiai – blogiau.

Iš viso pagal atlyginimų vidurkį iš 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva lenkia tiktai Rumuniją ir Bulgariją, nors pagal BVP vienam gyventojui perkamąją galią dalijasi 19–21 vietas su Graikija ir Estija.

Čia jau būtų ekonomistų pareiga atsakyti, ar tai nereiškia, kad Lietuvoje kapitalas atsiriekia gerokai didesnę BVP pyrago dalį nei kitose ES šalyse, dirbantiems palikdamas juntamai mažesnę.

Pernai miręs iškilus išeivijos verslininkas J.Kazickas mėgdavo sakyti, kad net ir turtingas žmogus negali jaustis laimingas, jei aplinkui nelaimingi žmonės. Na, nebent vadovautųsi principu „duskit, pavidolei“, o visa kita būtų nė motais.

Ar ne laikas apie tai galvoti ne vien politikams, iš kurių jau niekas nieko nesitiki, bet ir visam, tiek tariamam, tiek tikram visuomenės elitui, kol Lietuvoje dar tik mažiau nei trys, o ne du milijonai žmonių?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.