Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) rimtai papurtė didžiausią šio sektoriaus įmonę „Girteka“.
Atlikta nemažai kratų. Įtariama, kad E.Railos, kurio turtas vertinamas per 80 mln. eurų, valdomos grupės bendrovėse iš vienų vilkikų į kitus masiškai buvo perpilamas iš Rusijos atgabentas dyzelinas. Kalbama apie mažiausiai 240 tonų degalų ir 60 tūkst. eurų žalą valstybės biudžetui.
Tačiau jei tikėtume tuo, ką kalba šios įmonės vairuotojai, tikrasis kontrabandos mastas turėtų būti dešimtis, o gal net šimtus kartų didesnis. Dūmų be ugnies nebūna. Gandai irgi neatsiranda tuščioje vietoje.
Bet ar užteks FNTT pareigūnams valios atkapstyti visas šios galimai nusikalstamos schemos gijas? Ar užteks pajėgų? Juk puse lūpų kalbama, kad degalais, už kuriuos nemokami mokesčiai mūsų valstybei, apsirūpindavo toli gražu ne vien „Girteka“, bet ir kitos transporto bendrovės. Ypač tos, kurios darbuojasi Rusijoje ir turi ten įsteigusios antrines įmones.
Kilus skandalui kažkodėl nė žodžio viešojoje erdvėje neištarė Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovai. Niekas nemėgino apginti nei įkliuvusios šios organizacijos narės, nei savo munduro. Kodėl? Gal dėmės tokios, kad apie jas verčiau patylėti?
Galima prisiminti, kokie įnirtingi ginčai virė prieš metus, kai buvo iškelta idėja riboti vilkikų bakuose į Lietuvą įvežamų degalų kiekį. Tuomet vežėjų atstovai gulėsi kryžiumi ir dievagojosi nebegalėsiantys konkuruoti su užsieniečiais, jei Vyriausybė taip pasielgs. Argumentas juokingas, tačiau pozicija aiški, parodanti tikrąsias vertybes.
Apsiribota tuo, kad vežėjams buvo nurodyta muitinėje deklaruoti bakuose įvežamų degalų kiekį. Tačiau tuomet „Linavos“ vadovai ėmė niurzgėti, kad pasienio postuose tenka ilgiau stovėti.
Vis dėlto tai davė šiokių tokių rezultatų. Antai Muitinės departamentas praėjusių metų pabaigoje surengė tris savaites trukusią akciją – stabdė iš Lietuvos išvykstančius vilkikus, kurie anksčiau atvažiavo iš Rusijos ar kitų trečiųjų šalių ir privalėjo deklaruoti, kiek bakuose yra degalų.
Patikrinus vėliau paaiškėjo, kad vienuose trūko 700, kituose – 800, o viename – ir viso tūkstančio litrų. Norint tiek išdeginti, reikėtų ilgai sukti ratus Lietuvoje.
Vairuotojai dažniausiai teisinosi suklydę deklaruodami rodmenis, nors ir vaikui aišku, kad pigesnis dyzelinas buvo išsiurbtas iš bakų ir perpiltas į kitus automobilius. Jei į svetimus, tai tikrai ne už dyką.
Tie masiniai patikrinimai truko labai trumpai. Tačiau ir to užteko, kad pasienio degalinėse smarkiai išaugtų dyzelino paklausa, o mokesčiai į iždą plūstų srauniau. Įdomu, kokie būtų biudžeto pinigų surinkimo rezultatai, jei muitininkai tokius reidus rengtų ištisus metus?
Nelegaliai įvežami degalai – ne vienintelis šešėlis Lietuvos vežėjų karalystėje. Trūkumų šiame verslo sektoriuje yra labai daug, o kai kuriuos reikia skubiai šalinti.
Antai ta pati „Girteka“ skandalingai pagarsėjo dar pernai, kai keli po Skandinavijos kelius besimalantys įmonės vairuotojai nusprendė paskelbti streiką. Anot jų, darbdavys verčia žiemą važinėti transportu su reikalavimų neatitinkančiomis padangomis, nuolat pažeidinėti privalomo poilsio režimą.
Bendrovės atstovai, suprantama, tai neigė. O vežėjus vienijančios organizacijos paprasčiausiai patylėjo. Mat panašius kaltinimus savo vadovams pusbalsiu žeria didesnės dalies įmonių vairuotojai. Kaip ir apie įvairias rinkliavas, kurias darbdaviai susirenka, kai vairuotojai esą pažeidžia jų sukurtas taisykles.
Vadinasi, dar yra ką veikti tiek FNTT, tiek kitoms valstybinėms struktūroms.
Uždelsto veikimo bomba tapo ir vairuotojams mokamos algos, net jei tai daroma visiškai legaliai. Dažniausiai jie uždirba tik minimalų arba vos didesnį atlyginimą, o kelis kartus daugiau gauna dienpinigių pavidalu ar vokeliuose.
Pasigirdo signalų, kad dabartinei vairuotojų kartai išėjus į pensiją valstybė (tiksliau, „Sodra“) jiems mokės tik grašius. Tiesa, dėl to kalta ne tik netobula tvarka, bet ir pačių darbuotojų elgesys.
Kita vertus, apie tūkstantį narių turinti „Linava“ ir pati nėra be nuodėmių. Asociaciją, ko gero, labiau garsina ne jos tiesioginė veikla, o nuolatinės rietynės dėl postų, skandalai dėl saviems dalijamų paskolų.
Galiausiai ką reiškia vien tai, kad „Linavos“ prezidentas A.Kondrusevičius pagal poste išbūtą laiką tuoj galės lygintis su užsienio šalių diktatorių valdymo laiku.
Vežėjų vadovai nepraleidžia progos pasigirti, koks būtinas šis sektorius valstybei, kaip svarbu išlaikyti dešimtis tūkstančių darbo vietų, užtikrinančių milžiniškas biudžeto pajamas. Tai, žinoma, tiesa.
Tačiau kartais mažiau gali būti daugiau. Gal pakaktų ir dviejų trečdalių ar net trečdalio transporto įmonių, jei jos neužsiimtų nelegaliu degalų gabenimu, o vairuotojams suteiktų visas priklausančias socialines garantijas. Valstybė nuo to nenukentėtų, greičiau išloštų.
