Toje laidoje R.Miliūtė užėmė aiškiai provenckietišką poziciją ir net citavo kažkokį laišką, kad „sprendimas grąžinti mergaitę gyventi su mama gali turėti nepataisomų pasekmių vaiko ir motinos santykiams“. Tokiu būdu laida pavirto į „teisę meluoti“, nes rėmėsi akivaizdžia netiesa, iškraipytais faktais, žodžiu, pavirto į suinteresuotų žmonių teismą, nuteisiant vieną jiems nepatinkantį žmogų. Ta gėdinga laida LRT istorijos tikrai nepuošia. Lyg ir tapome protingesni ir atrodė, kad daugiau tokių neteisminių susidorojimų nacionalinėje televizijoje jau nepasitaikys.
Deja, šių metų vasario 2 „Teisė žinoti“ vėl pabandė pakartoti panašų recidyvą. Šį kartą jis buvo skirtas mūsų eurokomisaro Vytenio Andriukaičio pasmerkimui, tai būtų, ko gero, unikalus atvejis Europos Sąjungoje. Skirtingai nuo anos laidos, kur mergaitės mamai žodis nebuvo suteiktas, šį kartą Andriukaitis gavo žodį, tačiau ne tiesioginėje diskusijoje, bet tik atsakymams į keletą laidos vedėjos klausimų. Manyčiau, kad Miliūtė planavo iš pradžių pati „sumalti į miltus“ Andriukaitį, o po to su „tautos atstovų“ pagalba jį galutinai pribaigti.
Ko klausė Miliūtė ir ką atsakė Andriukaitis? Anot jos, Rusija paskelbė susitarusi su Prancūzija ir kitomis šalimis dėl mėsos importo atnaujinimo, kaip galima būtų paaiškinti tokius susitarimus? Eurokomisaras atsakė, kad jo tarnybos iš karto į tokius pranešimus sureagavo, juos nagrinėja ir jeigu atsiras įtarimų, kad ten yra dvišalis susitarimas, toks susitarimas bus nedelsiant atšauktas.
Kas pirmasis iš Lietuvos kreipėsi dėl šio reikalo? Andriukaitis patikino, kad tai buvo kelios žemdirbių organizacijos, joms buvo atsakyta, o iš Lietuvos vyriausybinių institucijų niekas nesikreipė, jeigu būtų koks nors laiškas, į jį irgi būtų atsakyta.
Anot Miliūtės, Lenkijos žemės ūkio ministrui eurokomisaras aiškinęs, kad jam pavaldus sekretoriato darbuotojas Ladislavas Miko neturėjo įgaliojimų aptarti derybų sąlygas su Rusija. Į šią užuominą Andriukaitis atšovė, kad su Lenkijos pareigūnu apie jokius įgaliojimus nekalbėjo, beje, atidžiau Lenkijoje išsiaiškinus padėtį, baigėsi ir diskusijos šia tema.
Ar Rusijai nepavyks pasiekti sau naudingų sprendimų per derybų technines detales? Visos techninės derybos Komisijoje yra nuolat aptariamos, visus reglamentus kontroliuoja Generalinis sekretoriatas, šis kontrolės mechanizmas veikia tikrai gerai.
Kaip atsitiko, kad su Prancūzija įvyko techninės derybos? Jos vyko ir anksčiau, jų parengimas trunka gana ilgai, čia nieko naujo. O jokių dvišalių susitarimų nėra, nagrinėjamas tik techninis dokumentas. Jeigu derybose atsirastų kokia nors užuomina į dvišalį susitarimą, jis būtų atšauktas.
Kaip matome, Miliūtei niekaip nepavyko „sumalti“ Andriukaičio, į visus klausimus jis turėjo tvirtus atsakymus, jokių eurokomisaro nusižengimų jai niekaip nepasisekė surasti. Vis dėlto vilčių atsigriebti dar buvo antrojoje laidos dalyje, kur Andriukaičio nebuvo, o daugiausia kalbėjo kaltintojų pusė, beje, į Andriukaičio pasiaiškinimus ji nekreipė jokio dėmesio, taigi laikėsi iš anksto išmokto teksto.
Laidoje dalyvavusio vienintelio oponento kaltintojams LRS vicepirmininko Algirdo Syso nuomone, kritikuoti savo šalį atstovaujantį eurokomisarą yra labai keistas dalykas, kaip ir vadovautis ne faktais, bet sąmokslo teorijomis. Jeigu atskiros šalys griauna Europos solidarumą, tuomet kitos šalys turėtų į jas kreiptis dėl tokių griaunamųjų veiksmų, kad ir tą pačią Prancūziją, taip pat apie tokius reikalus turėtų kalbėti ir visos Europos vadovai, tačiau Lietuva užsipuolė vieną savo žmogų, tai lengviausia.
Syso aiškinimu, Europos šalių atstovai, kuriems iš tikrųjų rūpi visi šie reikalai, Briuselyje susitiko su mūsų eurokomisaru. Deja, Lietuvos atstovai ir ne tik jie, bet ir pati Lietuvos valdžia Andriukaitį tiesiog ignoravo. Ar Lietuvai iš tikrųjų rūpi Europos žemės ūkio reikalai, ar rūpi tik kažkokių asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, besiremiantis Rusijos propagandos šaltiniais, – klausė Sysas ir teigė, kad Rusija visada stengsis suskaldyti ES vienybę, tačiau Andriukaitis juk aiškiai pasakė, kad Komisija to neleis.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė prisipažino, kad ministerija nerašė jokių raštų Europos Komisijai, jokių oficialių susitikimų su Andriukaičiu taip pat nebuvo. Taip pat ji prisipažino, kad nežinanti, ar iš viso yra pradėtos kurios nors Europos šalies dvišalės derybos su Rusija, nors šis neva faktas yra pagrindinis Andriukaičio bylos akcentas.
Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė žodžių jau nevyniojo į vatą. Jai užkliuvo Seimo socialdemokratai, kurie „blaškosi“ siekdami apginti vieną asmenį. Tas asmuo esą nespėjo apšilti kojų Briuselyje, gal to nesugeba, gal neturi ten autoriteto, bet tokiu būdu diskredituoja visą „jūsų“ (čia kreipiantis į Sysą) politiką. Kontrastui ji dar paminėjo ministrą Liną Linkevičių, kuris esą labai gerai vertinamas Briuselyje, o Andriukaičio veiksmai tokiu būdu kompromituoja ir „sėkmingą“ Linkevičių...
Jeigu Andriukaitis šioje istorijoje „niekuo dėtas“, tarsi prokuroras aiškino Aleknaitė, jis turėjo nubausti savo pareigūną Ladislavą Miko, parašiusį „blogą“ laišką, tiesa, bausmės dydžio seimūnė kažkodėl nenurodė. Apskritai, Aleknaitė nėra įsitikinusi, kad Andriukaičiui pavyks suvaldyti savo darbuotojus, nes tai visiškai ne techniniai klausimai, o, suprask, politiniai, anot jos, neatsitiktinai Europoje ir atsiranda tokie lyderiai, kaip Viktoras Orbanas Vengrijoje (prie ko čia ta Vengrija?)...
Žurnalistas Rimvydas Valatka žiebė iš veterinarijos, taigi artimesnių reikalui patrankų. Anot jo, Andriukaitis turi pastipusį šunį, kurį reikia tyliai palaidoti. Jis (Andriukaitis) turėjo prisipažinti, lyg teisėjas tvirtino Valatka, kad suklydo, tuomet (čia jau už LRT) šios laidos nebūtų buvę. Tiesa, tą prisipažinimą Valatka įsivaizdavo tik kaip pasakymą, kad tame L.Miko laiške yra problemų. Tiek užtektų. Andriukaitis yra silpnas administratorius, jį esą gudriai apžaidė jo paties štabas, „prastoj situacijoj jis nori atrodyti didelis viršininkas“.
Tas „apžaidimas“ buvo sėkminga Rusijos operacija, Valatkai pritarė Aleknaitė ir užklausė europarlamentarą Petrą Auštrevičių, ar Europos Parlamentas būtų pajėgus reaguoti į susiklosčiusią situaciją, jei Komisija pasiduotų tokiam jos skaldymo veiksmui. Tiesa, Aleknaitė baiminosi, kad jei Europos Parlamentas Lietuvos iniciatyva įsikištų į šią bylą, tai galėtų būti laikoma sąmoninga Lietuvos rankomis vykdoma eurokomisaro Andriukaičio diskreditacija. Pridėkime, kad per ES istoriją tokių dalykų čia dar nebuvo.
Eurokomisaras V.Andriukaitis prieš savaitę paskelbtame savo pranešime spaudai griežtai paneigė žinias apie neva pasiektą diskriminacinį susitarimą su Rusija, pagal kurį Europos Sąjunga leistų Kremliui pačiam nuspręsti, su kuriomis valstybėmis atgaivinti prekybą maisto produktais.
Anot jo, Rusijos pranešimai, jog buvo tartasi su atskiromis ES valstybėmis, yra bendrijos skaldymas. Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat patvirtino, kad Andriukaitis „neketino derėtis su Rusija dėl maisto produktų embargo panaikinimo kai kurioms šalims“.
Tačiau Lietuvos televizija, sprendžiant iš naujausios „Teisės žinoti“ laidos, mano kitaip. Ar tik nereikės ir šios laidos, kaip ir anų metų „garliavinės“, padėti į netiesos sakymo laidų lentyną?
