Pirmoji gerąją žinią pranešė didžiausia miesto alaus darykla „Volfas Engelman“, kuri visai netoli miesto centro esančioje Kaunakiemio gatvėje, įmonės pašonėje, įsigijo apleistą daugiaaukštį pastatą su didžiuliu žemės sklypu.
Daugiau kaip prieš du dešimtmečius iškilusiuose statiniuose turėjo įsikurti farmacijos įmonė, tačiau darbai liko nebaigti, o prieš šešerius metus farmacininkai gamyklą iškėlė į miesto pakraštį. Didelėje teritorijoje liko šeimininkauti benamiai. Atrodė, tai tęsis amžinai, tačiau įvyko nedidelis stebuklas.
Aludariai į teritorijos sutvarkymą ketina investuoti maždaug 3 mln. eurų. Visos senienos bus sulygintos su žeme, o jų vietoje po pusantrų metų iškils gaminių sandėliai. Iškart pasigirdo balsų, kad didžiulis sandėlis nepapuoš miesto. Galbūt, tačiau dabar stūksantis gelžbetoninis monstras tikrai nepuošia šios Kauno dalies.
Šią savaitę atskriejo žinia apie dar vieną įspūdingą sandorį miesto nekilnojamojo turto rinkoje – koncernas SBA įsigijo pačiame Kaune centre esantį „Pramprojekto“ pastatą.
Ar teisinga jį vadinti vaiduokliu? Žinant tai, kad šiame pastate buvo įkurta skandalingojo bankininko V.Romanovo būstinė, „Pramprojekte“ galima ieškoti net velnių ar ateivių pėdsakų.
Galima drąsiai spėti, kad jų šioje vietoje neliks, mat koncernas SBA pasiryžęs įrengti šiuolaikišką aukščiausios klasės biurų centrą. Reikia tikėtis, kad solidžių užsienio investuotojų kančios Kaune ieškant veiklai tinkamų patalpų pasibaigs.
Dar daugiau – miesto valdžiai atsivėrė puikios galimybės tartis su šiuo investuotoju dėl Vienybės aikštės rekonstrukcijos ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo. Protingai suderinus norus bei įsipareigojimus laimėtų visi: miestas džiaugtųsi atgimusia istorine aikšte, o investuotojai galėtų pasiūlyti savo klientams patogias vietas automobiliams laikyti.
Abejoti dėl susitarimų nevykdymo turbūt nereikėtų, mat „Pramprojekto“ savininkais tapo visai kitaip į verslą ir pasaulį žvelgiantys žmonės.
Kur kas atsargiau reikėtų vertinti pranešimus, kad netrukus naujas šeimininkas įsikurs turbūt zombiškiausiame Kauno pastate – nebaigtame statyti viešbutyje „Respublika“ Karaliaus Mindaugo prospekte.
Esami savininkai daugybę kartų kalbėjo apie kuriamus įspūdingus projektus, turtingus investuotojus, tačiau jau porą dešimtmečių vaizdas šioje vietoje nesikeičia.
Tiesa, vaizdą šiek tiek buvo pakeitęs tas pats skandalingasis veikėjas V.Romanovas, kuris pastato sienas buvo papuošęs Seimo rinkimuose dalyvavusios vienadienės Žmonių partijos plakatais.
Šiemet artėjant mero ir savivaldybės tarybos rinkimams niekas nepareiškė noro šioje vietoje iškabinti savo plakatų. Gal pabūgo negeros šio pastato auros ar bijo iš aukštai skaudžiai nukristi?
Panašiai įvykiai klostosi su kitu galvos skausmą keliančiu pastatu – apleistu viešbučiu Kęstučio gatvėje „Britanika“. Pernai vasarą buvo paskelbta, kad jau rudenį šis betono monstras bus nugriautas, tačiau artėja pavasaris, o statybininkų aikštelėje nematyti.
Kita vertus, bent jau šių viešbučiais netapusių ir turbūt netapsiančių statinių savininkai sukruto ieškoti išeities, mat juos smaugia miesto tarybos patvirtintas didžiausias galimas šalyje nekilnojamojo turto mokestis. Kelerius metus jį mokant bendra suma gali viršyti už parduotą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus.
Sankcijos išties veikia, nes galimi „Respublikos“ viešbučio pirkėjai iškart nuskuodė pas Kauno merą A.Kupčinską išsiaiškinti, kokios galimybės sumažinti šį mokestį. Iki metų vidurio miesto taryba turi nuspręsti, ar toliau taikyti tokią poveikio priemonę.
Belieka viltis, kad investuotojų ketinimai išties rimti, o piešiamais planais nebandoma užmigdyti politikų budrumo.
Jeigu šiemet prasidėjusiame pastatų vaiduoklių medžioklės sezone trofėjais taptų „Respublika“ ir „Britanika“, niekas negalėtų skųstis prastu laimikiu.
„Laikinoji sostinė“
