Vilniuje prie prekybos centrų ir centrinėse miesto aikštėse sukinėjasi nemažai šių paramos rinkėjų. Jie prisistato esantys iš tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Jerzys“. Įdomu tai, kad apie juos Lietuvoje mažai kas girdėjo.
Ukrainos portaluose ir per televiziją ne kartą buvo perspėta, kad prisidengę tarptautinės labdaros bendrijos „Ežiai“ vardu siautėja sukčiai. Pavyzdžiui, reportažuose buvo užfiksuoti skirtingų organizacijų paramos rinkėjai, kurie surinktus pinigus vertė į vieną maišą.
„Žmonės prie parduotuvės sako renkantys paramą Donecko ir Luhansko respublikoms. Kaip tai suprasti?“ – tokių skambučių sulaukė portalo redakcija.
Lrytas.lt pabandė išsiaiškinti, ar prie Vilniaus prekybos centrų ir prie Katedros aukas iš tiesų renka labdariai nuo karo veiksmų nukentėjusiems žmonėms, ar taip iš ukrainiečių tragedijos pelnosi sukčiai.
Tinklalapis neveikia
Šio paramos fondo atstovai vaikšto didžiųjų šalies miestų aikštėse arba prekybos centrų prieigose. Ryškiai žaliomis striukėmis apsirengę žmonės paramą renka grynaisiais ir dalija skrajutes lietuvių kalba.
Organizacijos atstovė Lietuvoje Julija Varonina apgailestavo, kad žmonės dažnai į jų organizaciją žvelgia įtariai.
Bet ar reikia stebėtis?
Keisto adreso www.mmwwwmm.org tinklalapis internete veikia irgi keistokai, lietuvių kalbos variantas nefunkcionalus, o nuorodos į paramos rinkimo būdus neveikia. Tekstas lietuvių kalba išverstas netaisyklingai, kai kuriose vietose lietuviški sakiniai atrodo lyg versti „Google Translate“ programa.
„Viskas, kas susiję su Lietuva, pradėjo veikti visai neseniai, tad dar pasitaiko klaidų, nespėjau visko peržiūrėti“, – paaiškino J.Varonina.
Vaikino su žalia striuke paduotoje skrajutėje nurodoma, kur nukeliaus jūsų įmestas euras. Esą pagalba bus suteikta „nuo karo nukentėjusiems vaikams visame pasaulyje“, taip pat ir „našlaičiams ir benamiams visame pasaulyje“ bei „sunkiai sergantiems vaikams visame pasaulyje“.
Tai kam iš tiesių renkami pinigai?
„Padedame tiems, kurie nukentėjo nuo karo Ukrainoje. Centrinė fondo būstinė yra Kijeve. Daug kas skambina, aukoja pinigais, drabužiais. Žmonės aukoja viską, kuo gali padėti – tarkime, atneša patalynės, nes žmonės bėga iš namų taip, kaip stovi – be nieko. Viską, ką surenkame, vežame į Ukrainą ir fondo įkūrėjas paskirsto lėšas“, – aiškino J.Varonina.
Planuojama, kad surinkus paramą bus paviešinti jos gavėjai. 20 proc. surinktos paramos įstatymai leidžia panaudoti labdaros rinkimo sąnaudoms: „Tad ne mažiau kaip 80 proc. paramos tikrai pasiekia Ukrainą. Mums nereikia labai daug, turime nedidelį biurą.“
Įkūrėjas – spalvinga asmenybė
Žurnalistai paskambino į Kijevą tinklalapyje nurodytu vienu telefonu. „Taip, mes esame labdaros organizacija. Perduodu ragelį atsakingai darbuotojai, kuri viską papasakos“, – sakė moteriškas balsas.
Atsakinga darbuotoja prisistatė esanti organizacijos buhalterė Olga.
„Iš tiesų siuntėme savanorius į Vilnių. Jie tikri, atpažinti galima pagal specialias aukų dėžes, uniformines kepures. Savanoriai turi pažymėjimus su tapatybės kodais“, – aiškino „Ežių“ buhaltere prisistačiusi moteris.
Ji sakė, kad bendrija „Ežiai“, kurios tikslas pirmiausia padėti benamiams vaikams, jauniems narkomanams, įkurta jau prieš 15 metų. Olga patarė susisiekti su į Vilnių atvykusiu organizacijos įkūrėju ir vadovu Ruslanu Ferima. Jos teigimu, R.Ferima apsistojęs viename Vilniaus viešbučių.
Tačiau skambinant nurodytu telefonu niekas neatsiliepė. Internete apie „Ežių“ vadovą R.Ferimą galima aptikti įdomios informacijos. Tiesa, organizacijos tinklalapyje jo, skirtingai nei kitų skyrių Ukrainoje vadovų, kontaktiniai duomenys nenurodyti. Tik kažkodėl perspėta, kad jis neturi savo profilio socialiniuose tinkluose.
Išgyveno sunkią vaikystę
Lrytas.lt aptiko žinių apie paramos fondo įkūrėjo R.Ferimos kriminalinių epizodų primargintą biografiją – tiesa, neaišku, kiek ji tikra, o kiek legenda.
R.Ferima gimė 1977 m. Donecko srityje 5 vaikų šeimoje. Vaikui tebuvo metai, kai mirė motina. Tėvas – nežinomas. Rašoma, kad jaunėliu broliu gerokai vyresni broliai ir seserys nesirūpino, laikė rūsyje. Kūdikis vos nemirė, jį išgelbėjo dėdė, atidavė į vaikų namus.
Toliau graudžią legendą primenančiame gyvenimo aprašyme trumpai pasakyta, kad užaugęs jaunuolis „ragavo gatvės gyvenimo“, nuolat patekdavo į teisėsaugos akiratį.
R.Ferima ėmėsi labdaringos veiklos, traukti vaikus ir jaunuolius iš narkotikų liūno ir esą dėl to įgijo daug priešų. Neva neatlaikiusi moralinio spaudimo nusižudė jo žmona – nusišovė iš jam savigynai išduoto pistoleto. R.Ferima buvo nuteistas už neatsargų ginklo laikymą ir pasodintas kaip ropė. Išėjęs iš kalėjimo jis įkūrė probleminiams vaikams ir paaugliams padėti skirtą organizaciją „Ežiai“.
Portalui lrytas.lt R.Ferima sakė Lietuvoje veikiantis legaliai, surinkti labdaros pinigai registruojami ataskaitose.
Lietuviai aukoja noriai
Paramos Ukrainai organizacijos „Blue/Yellow“ vienas lyderių Jonas Ohmanas pripažino, kad lietuviai aktyviai aukoja karo purtomai Ukrainai, todėl nieko keista, kad pastaruoju metu daugėja grupių, kurios skelbiasi apie renkamą labdarą ir paramą Ukrainos žmonėms.
J.Ohmanas sakė, kad lietuviai labai suaktyvėjo po atakų Mariupolyje. Jo vadovaujamą paramos organizaciją užvertė skambučiai su pagalbos siūlymais. Jis taip pat girdėjo apie žaliomis striukėmis vilkinčius ir įtartinai atrodančius paramos rinkėjus prie prekybos centrų.
„Galima įtarti, kad jie renka paramą „kitai pusei“. Žmonių aktyvumą mes matome, nuolatinių rėmėjų turime ne tik Lietuvoje. Bet po tokių įvykių kaip Mariupolyje jaučiame ypatingą žmonių susidomėjimą aukojimu Ukrainai“, – sakė J.Ohmanas.
Paramos rinkimas – konkrečiose vietose
Vilniaus miesto savivaldybė tarptautiniam labdaros ir paramos fondui „Jerzys“ yra išdavusi leidimą organizuoti paramos ir labdaros rinkimo akcijas Ukrainai, tačiau tik konkrečiai numatytose vietose ir tam tikru laiku. Paramą jie gali rinkti rik Europos aikštėje.
„Rotušės, V.Kudirkos ir Katedros aikštės leidime nenumatytos“, – sakė Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos poskyrio vedėja V.Misiūnienė.
Ant vienos skrajučių, kurias dalija organizacijos savanoriai, galima pamatyti ir prekybos tinklo „Maxima“ logotipą. „Į įmonę kreipėsi šios organizacijos atstovai, prašydami suteikti leidimą parduotuvių prieigose rinkti aukas“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Gavę prašymus rinkti parašus ar tuo labiau pinigines aukas, prekybos centro atstovai atsižvelgia į organizacijos tikslus ir veiklą: „Šiuo atveju organizacija nurodo renkanti lėšas Ukrainos gyventojams, kurie nukentėjo nuo karinių operacijų rytinėje šalies dalyje.“
Ji pridūrė, kad bendrovė visada pasilieka teisę nutraukti leidimo rinkti lėšas parduotuvių prieigose galiojimą, jeigu nesilaikoma sutartų sąlygų ar yra trukdoma klientams. Apie „Maximos“ logotipo, kuris išspausdintas ant savanorių dalijamos skrajutės, panaudojimą bendrovės atstovai nebuvo įspėti.
„Taip pat norime pabrėžti, kad leidimas rinkti aukas tinklo parduotuvių prieigose pradeda galioti tik vasario mėnesį. Apie tai mes įspėjome ir labdaros ir paramos fondo „Jerzys“ atstovus“, – sakė R.Saulytė.
Kaune paramą rinko „kurtieji“
Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja sukčių iš įvairių šalių, besidangstančių labdara.
Pernai vasarą į Kauno Laisvės alėją buvo įsisukę Rumunijos čigonai – apsimetę kurčiaisiais, jie rinko aukas. Jie buvo išsispausdinę Lietuvos kurčiųjų draugijos dokumentus, parengę aukų rinkimo lapus. Aukotojų buvo prašoma pasirašyti, nurodant savo asmens kodą ir adresą.
Policijos manymu, labdariais apsimetę sukčiai siekė ne tik pasipelnyti iš lengvatikių aukų, bet ir susirinkti adresus butų, kuriuos ketino apvogti.
Įsikišus Kauno policijai, garsiai tarpusavyje kalbančių „kurčiųjų“ neliko.
