Jeigu tokia karinė bazė Kipre būtų įsteigta, tai reikštų dar vieną rimtą Rusijos žingsnį, siekiant pakeisti susiklosčiusį jėgų balansą Europoje. Iki šiol jokioje Europos Sąjungos ( ES) valstybėje Rusijos karinių bazių nebuvo. Nors ES nėra Vakarų šalių gynybinė organizacija, tokia, kaip NATO, vis dėlto, per pastaruosius keletą dešimtmečių stipriai pajudėta plėtojant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką ir joje galėjo būti vietos tik bendradarbiavimui su Rusija, bet ne šios šalies karinių bazių steigimui ES teritorijoje.
Apie Rusijos karines bazes kokioje nors ES šalyje kalbos nebuvo ir tada, kai ES su Rusija rengė plataus bendradarbiavimo programą keturiose erdvėse, įskaitant ir užsienio bei saugumo politiką, o NATO su Rusija bendradarbiavo pagal 1997 m. pasirašytą Aktą. Atrodytų, kas gali būti panašaus dabar, kai dėl Maskvos politikos Ukrainoje santykiai tarp Vakarų šalių ir Rusijos priartėjo prie Šaltojo karo įtampos.
Todėl žinia apie kokias nors Rusijos karines bazes ES teritorijoje pasirodė ypač stulbinanti. Bet, matant, kaip įvairiose srityse, pradedant nuo Arktikos iki Artimųjų Rytų, o taip pat prie Vakarų šalių Rusija ima demonstruoti karinius raumenis, tai sulaukė daug dėmesio. Kipras ir Rusija šią žinią, pasirodžiusią prieš keletą dienų Kinijos naujienų agentūros Xinhua pranešime ir Kremliui artimoje žiniasklaidoje Rusijoje ėmė neigti, sakyti, kad Rusijos bazių Kipre nebus, nors klaustukų lieka daug.
Žinoma, dabartinėje situacijoje, kai Rusija, susiduria su milžiniškomis ekonominėmis problemomis dėl Vakarų įvestų sankcijų ir kritusių naftos kainų, vargu ar ji būtų pajėgi išlaikyti naują karinę bazę Viduržemio jūroje, net jeigu to ir labai norėtų.
Gynybos ekspertas, buvęs aukšto rango Rusijos Gynybos ministerijos pareigūnas generolas leitenantas Jevgenij Buzinskij agentūrai Interfax paaiškino, kad nėra ir tokios regioninės karinės grupės Viduržemio jūroje, kuriai reikėtų šios karinės bazės. Jis pridūrė, kad ši iniciatyva kilo iš Kipro, galbūt siekiant gauti pinigų už bazes iš Maskvos, kad išspręsti savo šalyje ekonomines problemas po finansinės krizės.
Ir vis dėlto, žinia apie Rusijos interesą turėti karines bazes atėjo ne iš Kipro valdžios, o iš Rusijos ambasadoriaus Kipre. Būtent jis prabilo apie tai, kad vasario 25 d. Kipro prezidento Nicos Anastasiades vizito į Maskvą metu bus pasirašytas susitarimas dėl karinio bendradarbiavimo su Rusija. Maskva siekia, juo remiantis, turėti tokias pačias galimybes naudoti bazes Kipre, kaip ES ir NATO šalys: Prancūzija bei Vokietija.
Dabar Prancūzijos kariniai lėktuvai gali naudoti karinę bazę Kipre prie vakarinėje salos dalyje įsikūrusio Paphos miesto. Vokietijos karo laivams ir sraigtasparniams taip pat svarbios šios bazės Kipre, dalyvaujant Jungtinių Tautų operacijoje Libane.
Tiesą pasakius, ir Rusija turi teisę dabar naudoti Kipro saloje įrengtą infrastruktūrą, papildant kurą karo laivams, arba pervežti pabėgėlius iš karo apimtos Sirijos. Todėl Maskva teigia, kad vasario 25 d. pasirašyta sutartis nebūtų kažkuo ypatinga. Tai tik sutarties atnaujinimas, kuris reikštų dar ir kokių nors karinių dalių sandėliavimą.
Bet, kaip visada esmė yra detalėse. Kaip pripažino Kipro užsienio reikalų ministras Ioannis Kasoulides Rusija nori šias karines dalis laikyti Limassol uoste, šalia kurio yra labai svarbi britų karinė bazė Akrotiri. Tai yra viena iš svarbiausių NATO karinių bazių Viduržemio jūroje, kurioje įsteigtas ir Šiaurės aljanso žvalgybos centras regione.
Kipras, nors ir nedalyvauja NATO, yra ypatingai svarbus Vakarų šalių saugumo politikoje. Šaltojo karo laikais ši sala buvo kertinė Vakarų saugumo sistemoje nuo Vokietijos iki Turkijos, kaip pietvakarinė prieš Maskvą nukreipto flango dalis.
Jeigu Šaltasis karas būtų virtęs karine konfrontacija su Sovietų sąjunga, iš Kipro būtų kilę ir bombonešiai su branduoliniu ginklu, nukreipti į Sovietų Sąjungos pietus. Čia pradėdavo skrydžius U-2 lėktuvai, rinkę informaciją apie sovietų karinę jėgą.
Iš britų karinės bazės Kipre, kurią šioje saloje Londonas įsteigė, kai turėjo pasitraukti iš Egipto, nuo Sueco kanalo, Anglija ir kitos Vakarų pasaulio šalys stebėjo ir iki šiol stebi naftos judėjimą iš Persų įlankos į Viduržemio jūrą. Kaip pareiškė tada D. Britanijos premjeras Anthony Edenas: jeigu D. Britanija nebūtų Kipre, tai neturėtų ir galimybės užtikrinti naftos tiekimą. O nafta apsaugo nuo nedarbo, skurdo ir bado.
Kipre buvo dislokuotos JAV ir D. Britanijos pajėgos, kurios ėmėsi veiksmų, jei kildavo konfliktai arabų kraštuose Šaltojo karo metais. Iš šios britų karinės bazės JAV įsijungė 1950 m. į įvykius Libane bei Jordanijoje. Sovietų Sąjunga taip pat turėjo ne vieną karinę bazę regione. Dabar Viduržemio jūroje jai liko tik nedideli pajėgumai Tartuso uoste Sirijoje, kas yra viena iš priežasčių, kodėl Maskva taip gina Damasko režimą.
Kipre dar prieš 60 metų ant aukščiausio salos kalno buvo įrengtas žvalgybos centras, stebėjęs įvykius regione nuo Artimųjų Rytų iki Kaukazo ir Vidurinės Azijos. Jis Šaltojo karo metu periminėjo elektroninius, radijo signalus, šifravo informaciją, kaip Vakarų pasaulio ausis regione. Ir šiandien tokiu lieka per D. Britanijos- JAV karinius ryšius.
Įvykiai Irake, Sirijoje, Arabų pavasaris, kai kur tapęs jau žiema, vėl pakėlė Kipro strateginę svarbą Vakarų saugumo sistemoje. Todėl, kaip pabrėžia Vakarų gynybos bei saugumo politikos ekspertai, Vakarai niekad nesutiks, kad kas nors kitas įkeltų koją į šią salą. Žvalgybinės, karinės infrastruktūros svarbą Kipre padidina naftotiekis Baku-Tbilisi-Ceyhan. Turkijos uostas Ceyhan yra už 70 km. į šiaurę nuo Kipro.
Visa tai paaiškina, kodėl taip sujaudino Vakarų pasaulį žinia apie tai, kad Rusija nori padidinti savo karinį buvimą Kipre, net, jeigu tai būtų daroma ir po tokia labai nekalta priedanga, kaip sandėlių steigimas.
ES, NATO valstybėse, įskaitant Lietuvą, matome irgi tokių žingsnių. Manoma, jog atsidūręs šalia strateginių Vakarų šalių infrastruktūros objektų, toks sandėlis galėtų būti panaudotas visai kitai veiklai. O to Vakarai niekaip negali leisti. Neaišku, kiek tik pati Rusija nusiteikusi žengti šia linkme Kipre, nors ji turi ten taip pat ir energetinių interesų, panašiai, kaip Graikijoje.
Matyt, kol kas tai yra tik testavimas Vakarų tvirtumo kertinėse bendrijos teritorijose. Aišku tik tiek, kad Maskva ne tik Graikiją, apie kurią rašiau šiame straipsnyje, bet ir Kiprą gali siekti panaudoti, kad įneštų sumaištį, nesutarimus į Vakarų bendrijos vidų, pavyzdžiui, sankcijų Rusijai klausimu ar bendrai, suduodant smūgį per ES ir NATO.
