Socialinis verslas: galimybė mažinti nelygybę ir atskirtį

Prieš dešimtmetį viena Prancūzijos įmonė ėmėsi veiklos – ėmė teikti automobilio plovimo be vandens paslaugas panaudodama mikroorganizmų suskaidomus produktus.

Zigmantas Balčytis<br>T.Bauro nuotr.
Zigmantas Balčytis<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Zigmantas Balčytis

Feb 14, 2015, 8:16 AM, atnaujinta Jan 13, 2018, 5:35 AM

Naują (inovatyvią) technologiją naudojančioje įmonėje dirba kvalifikacijos neturintys arba visuomenėje nepritampantys asmenys, siekiantys vėl integruotis į darbo rinką.

Vienas Vengrijos fondas įkūrė restoraną, įdarbino jame neįgalius žmones (40 darbuotojų), juos apmokė ir apsiėmė rūpintis jų vaikais, taip užtikrindamas nuolatinį darbuotojų užimtumą.

Viena Nyderlandų įmonė moko skaityti hiperaktyvius ar autizmu sergančius vaikus, taip pat neraštingus asmenis, imigrantus. Naudojamos naujos technologinės skaitmeninės priemonės ir žaidimu pagrįsta metodika.

Visa tai – socialinio verslo pavyzdžiai.

Socialinė ekonomika sudaro 10 proc. visos Europos Sąjungos ekonomikos (bendrojo vidaus produkto), įdarbina daugiau nei 11 milijonų darbuotojų, arba 6 procentus visų dirbančių ES.

Socialinis verslas nuo tradicinio verslo skiriasi tuo, kad didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausia investuojama į savo veiklos plėtrą ir naudojama socialiniams tikslams įgyvendinti – atskirčiai mažinti, silpniausių visuomenės narių integracijai į darbo rinką, labdarai.

Socialinis verslininkas dažnai taiko novatoriškus principus kurdamas produktus arba paslaugas, dažnai įdarbina žmones iš labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių, todėl prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir socialinės nelygybės mažinimo.

Lietuvoje socialinio verslo pavyzdžių nėra lengva rasti. Priežastys aiškios – iki šiol verslas Lietuvoje neskatinamas užsiimti socialiniu verslu nei teisiškai, nei finansiškai, apskritai per menkai pasitikima privačia iniciatyva.

Lietuvoje valstybės pagalba teikiama tik vienam socialinio verslo modelių – socialinėms įmonėms. Socialinių įmonių įstatyme įteisintas tik modelis, kai socialinės įmonės statusą turinčios įmonės įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje žmones.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos socialinį statusą turinčiose įmonėse dirbo mažiau kaip 5 tūkstančiai darbuotojų. Šis skaičius galėtų būti didesnis keliskart, jei būtų įteisinti, plėtojami ir kiti socialinio verslo modeliai.

Be to, Lietuva galėtų padidinti savo galimybes pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) paramos lėšomis.

Pavyzdys galėtų būti 2013 metais Lietuvoje vykdytas Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Socialinių įmonių rėmimas“. Projekto metu socialinėse įmonėse dirbantiems neįgaliems asmenims iš dalies buvo kompensuojamas darbo užmokestis ir nuo jo apskaičiuotas valstybinis socialinis draudimas. Kompensacijos mokėtos ir asistentams, padedantiems dirbti neįgaliems asmenims. Projekto vertė buvo 27,4 milijono litų, iš jų net 18 milijonų – Europos socialinio fondo lėšos.

Pažymėtina ir tai, kad Socialinių įmonių įstatyme pateikta socialinės įmonės sąvoka neatitinka Europos Komisijos nustatytų kriterijų: Lietuvos socialinėse įmonėse išlieka tradiciniam verslui būdingas didesnio pelno siekimas, pelnas dažniausiai neinvestuojamas į socialinės misijos įgyvendinimą. Paprasčiau tariant, įmonės savininkai patys sprendžia, kaip ir kam paskirstyti pelną.

Dar 2011 metų pabaigoje Europos Komisija paskelbė komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“. Jau tuomet Europos Komisija pažymėjo, kad socialinėms įmonėms ir verslui pirmiausia sunku rasti finansavimą, Europos ir nacionaliniu lygmeniu nepakankamai atsižvelgiama į socialinio verslo ypatybes, o tai apsunkina investuotojų paiešką, galimybes pasinaudoti subsidijomis ir dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

Europos Parlamentas 2012 metų rudenį priėmė atitinkamą rezoliuciją ir rekomendacijas nacionalinėms vyriausybėms socialinio verslo veiklos bendrų sąlygų gerinimo klausimais.

Galima pasveikinti Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vadovus, kad, nors ir pavėluotai, Lietuva ėmėsi žingsnių skatinti socialinį verslą: 2014 metų pabaigoje ministrai pasirašė įsakymą „Dėl socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“.

Šioje koncepcijoje numatyta sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką, sudaryti sąlygas viešųjų pirkimų sistemoje dalyvauti įvairių teisinių formų socialiniam verslui. Taip pat sukurti socialiniam verslui palankią paramos sistemą: numatyti galimybes skirti paskolų garantijas, mikrokreditus, numatyti net mokestines priemones, skatinančias kurti socialinį verslą.

Graži koncepcija. O geros koncepcijos yra tos, kurios greitai įgyvendinamos ir neguli stalčiuose. Juk kalbame apie dešimtis tūkstančių žmonių, kuriems reikia pagalbos. Socialinis verslas – galimybė suteikti šią pagalbą ir mažinti socialinę atskirtį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.