Praeities sapnų jau gana

Žmogus gimsta vieną kartą, o štai valstybės gali gimti ir po dukart. Kaip Lietuva. Mūsų šaliai kaip tik dabar prasidėjo laikotarpis tarp dviejų gimtadienių.

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

2015-02-17 06:56, atnaujinta 2018-01-13 00:43

Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – abi šias datas galima laikyti dabartinės Lietuvos gimtadieniais.

Žinoma, dar buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Ir ne bet kokia, o valstybė nuo jūrų iki jūrų! Tačiau patinka mums ar ne, tai buvo ne tautinė, o daugiatautė valstybė – ne mažiau slaviška nei lietuviška.

Viduramžių valstybingumo paveldas irgi svarbus, aktualus iki šiol. Ir psichologine, ir politine prasme.

Bet norint suvokti tautinės tapatybės politines problemas dabar, gal verta atsigręžti į tarpukario Lietuvą.

Tokiu būdu galima įžvelgti bendrų bruožų ir skirtumų, kuriuos suvokti – vadinasi, suprasti, ką turėtume daryti toliau.

Tik iš knygų ar senelių pasakojimų tarpukario Lietuvą pažįstančioms dabarties kartoms vis dar iškyla pasaldintas ir pagražintas Pirmosios Respublikos paveikslas.

Girdi, „prie Smetonos“ viskas buvo geriau – valdininkai dirbo sąžiningai, neėmė kyšių, gėjai nerengė paradų, mokytojai ir gydytojai gaudavo didelius atlyginimus, visuomenės nedraskė korupcijos skandalai.

Tai tiesa, bet ne visa. Iš tikrųjų šiuolaikinė Lietuva, kurios atskaitos tašku laikomas 1990-ųjų kovas, daug kur atkartojo Pirmosios Respublikos gimimo kančias ir augimo grimasas.

Korupcija, suktybės, valstybės turto grobstymas buvo neišvengiami pradinio kapitalo kaupimo palydovai abiem atvejais. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvą drebino „prichvatizacijos“, finansinių suktybių skandalai.

O tarpukario Lietuvą ilgai piktino ir juokino sacharino bei lašinių skutimo bylos. Į jas buvo įsipainioję žymūs ano meto politikos veikėjai.

Iš pirmo žvilgsnio moralinės vertybės tada buvo tvirtos, žmonės savaitgaliais masiškai traukė į bažnyčią, o ne į striptizo klubus.

Bet davatkiškas dorybes skelbiančioje šalies laikinojoje sostinėje solidūs valdininkai ir departamentų direktoriai traukdavo į raudonųjų žibintų kvartalą, kur jų aistras tenkino nuskurdusios valstiečių merginos iš idealizuoto „smetoninio“ kaimo.

Iki šiol įsišaknijęs mitas, kad ūkininkai tarpukariu gyveno kaip inkstai taukuose, lietuvišką bekonieną šveitė pati Anglijos karalienė.

Iš tiesų, šalis iš žemės ūkio gyveno palyginti neblogai.

Užtat dabar proanūkiai tų ūkininkų, kurie dirbo alinamą fizinį darbą, kuria išmaniąsias technologijas, kompiuterines programas, kurias graibsto vakarietiškos kompanijos.

Kažin ar jie norėtų keistis vaidmenimis su savo proseneliais.

Gėjų „prie Smetonos“ irgi nebuvo. Tiksliau, tokio žodžio niekas nežinojo.

Seksualinės mažumos tykiai tūnojo giliai pogrindyje, nereikalavo išskirtinių teisių.

Tačiau ne tik išskirtinių, bet faktiškai lygių teisių neturėjo moterys. Tarp dvidešimties Vasario 16-osios Akto signatarų nebuvo nė vienos. Pirštais galima suskaičiuoti moteris, kurios tada užėmė reikšmingą padėtį visuomenėje ir darė jai įtaką.

Anaiptol nenoriu pasakyti, kad 1918-aisiais atkurta valstybė buvo tamsuolių, varguolių, homofobų ir seksistų šalis. Ji tiesiog buvo tokia kaip ir visos ano meto Rytų Europos valstybės.

Kad ir kaip būtų, praeitį esame linkę pernelyg pagražinti. Ir tai būtų pusė bėdos.

Bet žiūrėjimas į istoriją pro rožinius akinius trukdo džiaugtis dabartimi.

Panieka šiandienai ir aklas praeities garbinimas perduodamas tarsi iš kartos į kartą.

Kalbu ne vien apie „smetoninės Lietuvos“ įvaizdį. Posakis „prie ruso buvo geriau“ atsirado ne po 1990-ųjų.

Panašiai kalbėdavo ir pirmųjų laisvės metų sunkumų išvarginta 1918-ųjų karta, aišku, turėdama galvoje carinę Rusiją.

Ko gero, teisus buvo žymus lietuvių kilmės prancūzų filosofas A.J.Greimas, teigęs, kad didžiausia lietuvių kultūros, taigi ir tautos kolektyvinės sąmonės, problema yra romantiški praeities sapnai ir dabarties demonizavimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.