Vaiko teisių gynėjai paauglį nuo šeimos atskyrė po to, kai A.Stoliar žmona, berniuko pamotė parašė skundą, kad vyras mušė jos vaikus iš ankstesnių partnerysčių, įžeidinėjo ją, girtavo.
Kai paaiškėjo, kad vaikas tikrai nebus grąžintas tėvui, jo globos ėmė siekti Palangoje gyvenanti jo močiutė N.Stoliar.
Po pirmojo teismo posėdžio dėl vaiko globos ji dar vylėsi, kad galės anūką auginti Švedijoje. Tačiau antrasis teismas vilčių nepaliko. N.Stoliar grįžo į Lietuvą ir ėmė šauktis institucijų pagalbos.
„Noriu kreiptis ir į prezidentę. Padėkite man susigrąžinti anūką“, – ašaras liejo moteris.
Palangiškė neslėpė, kad jei anūko neatgaus teisiniais būdais, imsis drastiškų priemonių. Jei reikės – net pagrobimo.
Gina sūnų, kaltina marčią
Pasakojimą ji pradėjo nuo anūko paėmimo. „Tai netiesa – apie buvusios marčios skundą dėl smurtingo sūnaus elgesio išrėžė moteris. – Visi kaimynai ėjo už Artūrą. Ir iš darbo charakteristikoje buvo rašoma, kad jis niekada nebuvo girtas ir net jokio alkoholio kvapo iš jo niekada nesklido.“
Moteris įsitikinusi, kad marti keršijo sūnui. „Rasai (vardas pakeistas. – Red.) jis nieko negalėjo padaryti. Konfliktas tarp jų kilo po to, kai jų namuose pradėjo gyventi Rasos brolis. Jis anksčiau 8 metus sėdėjo kalėjime. Tikėjosi Švedijoje rasti darbą, tačiau jokie darbai jam netiko. Artūras vienas turėjo išmaitinti septynis žmones – save, žmoną, jų vaiką, tris Rasos vaikus ir jos brolį.
Po devynių mėnesių sūnus neapsikentė ir pareikalavo, kad Rasos brolis išsikeltų. Kai tik jis išmetė brolį, žmona iškart nubėgo ir tą skundą parašė“, – savo versiją, kodėl marti paskundė sūnų, dėstė N.Stoliar.
Ji įsitikinusi, kad sūnus šeimoje nesmurtavo, tačiau Švedijos tarnybos manė kitaip. Berniuko tėvui sūnus bent kol kas negrąžinamas.
Sąlyga – išmokti švedų kalbą
N.Stoliar nori, kad berniukas augtų su ja Lietuvoje. „Jis jau pamiršo lietuvių kalbą, globėjų šeimoje kalba tik švediškai, stiprėja švediškas akcentas. Jis gyvena kažkur miškuose, į mokyklą jį veža automobiliu, o iš namų išleidžia tik pažvejoti. Jis kartą jau pabėgo iš globėjų namų. Švedai sako, kad jam ten gerai ir jis nenori į Lietuvą. Bet man jis kitaip kalba. Jis ranka yra parašęs prašymą, kad nori į Lietuvą, man nuolat pasakoja, kad norėtų grįžti“, – tikino palangiškė.
Telefonu ji įrašė kelis anūko prašymus, kuriuos vaikas jai išsakė internetu, „Skype“ programa.
Berniukas netrukus po skundo buvo paimtas tiesiai iš mokyklos. Po vaiko paėmimo močiutė anūką matė vienintelį kartą. Netrukus įvyko teismas dėl berniuko globos. Pirmasis jo posėdis įžiebė moteriai viltį, kad anūką ji galės globoti gyvendama Švedijoje.
Įvykus pirmajam teismui į A.Stoliar namus Švedijoje atvyko psichologai. Jie klabėjo su vaiko tėvu ir močiute. N.Stoliar jie paaiškino, kad berniukas tėvui tikrai nebus grąžintas. „Bet 80 proc., kad berniuką grąžinsime jums – vaikas pasakojo, kad jūs labai skaniai gaminate. Jūs greičiausiai atvažiuosite į Švediją, išmoksite švedų kalbą, duosime jums socialinį būstą“, – psichologų žodžius prisiminė moteris.
Tačiau po antrojo teismo posėdžio N.Stoliar anūko neatgavo. Teismas nusprendė, kad jo globa pasirūpins tarnybos, kurios rado vaikui globėjų šeimą.
Palangiškė susipakavo daiktus ir išskubėjo į Lietuvą. Nedelsdama kreipėsi į Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybą, pateikė visus reikiamus dokumentus dėl teisės globoti anūką. Jokio oficialaus atsakymo moteris negauna.
Viskas, kas ją pasiekia iš Švedijos tarnybų, tai sūnaus pokalbiai su socialiniais darbuotojais. Kai vyras susitinka su berniuku, jie aiškina, kad vaikas nenori gyventi Lietuvoje. Tą patį teisme įnirtingai kartojo ir tarnybų nusamdytas advokatas.
„Bet tai netiesa. Jis ne kartą man yra sakęs, kad nori grįžti į Palangą. Prašė padėti – jis nebeturi jėgų“, – graudinosi palangiškė.
Ji rodė berniuko ranka parašytą prašymą. Vaikas rašė:
Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius Emilijai Lapinienei Prašymas Aš (berniukas rašo savo vardą, pavardę ir gimimo datą) labai prašau padėti man greičiau grįžti pas tėtį Artūrą Stoliar ir močiutę Nadeždą Stoliar. Labai pasiilgau savo mažojo broliuko ir sesės. Jaučiuosi labai vienišas, nes noriu būti drauge su savo šeimos nariais, kuriuos labai myliu. Prašau man padėti.
Pasirašo vardu ir pavarde.
Globėjai apsunkina bendravimą
Moterį prislėgė ir vaiko globėjų elgesys. Daugiau nei savaitę ji negali susisiekti su 13-mečiu, kurį globoja brandaus amžiaus švedų šeima.
„Jei tik jis kažką ne taip man pasako, pasiskundžia globėjais, iš jo paima kompiuterį arba atjungia internetą“, – skundėsi moteris.
Tokių priemonių, anot palangiškės, globėjai imasi tada, kai paauglys močiutei kalba, jog labai nori grįžti į Lietuvą ir gyventi su ja.
Anot N.Stoliar, globėjai įrengė kameras prie vaiko kambario, o prie namo apgyvendino tris šunis, kad tik vaikas nepabėgtų. Vieną kartą, anot močiutės, jis jau bandė tai padaryti.
„Trūksta tėvo aktyvumo“
Lietuvos tarnautojai N.Stoliar kol kas niekuo negali padėti. Nors kareivio žmona už save ir be žinios dingusį vyrą gauna solidžią pensiją – virš 1100 eurų per mėnesį (beveik 4 tūkst. litų), švedų institucijos anūko jai patikėti kol kas neketina.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į Švedijos socialinę tarnybą prašydama paaiškinti, kodėl vaikas buvo paimtas iš šeimos ir kokios jo grąžinimo į šeimą galimybės.
„Konkrečių priežasčių (kodėl vaikas buvo paimtas. – Red.) negalime nurodyti. Mes neturime tėvo sutikimo (taigi ir teisės) skleisti informaciją apie jo asmeninį gyvenimą, gyvenimo būdą ir pan.
Tėvas turėtų aktyviai bendradarbiauti su atitinkamomis Švedijos tarnybomis, rodyti iniciatyvą, kad jis suinteresuotas, jog jo vaikas būtų globojamas močiutės“, – teigiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymuose portalui.
Galimus globėjus Lietuvoje turi siūlyti nepilnamečio tėvas. Jis, anot lietuvių tarnautojų, iniciatyvos dėl tolimesnės nepilnamečio globos Švedijos tarnyboms nerodė.
Kai berniukui buvo surasta globėjų šeima, Lietuvos vaikų teisių gynėjai dar kartą švedams priminė, kad vaiko močiutė siekia jį globoti, tačiau tai nepadėjo. Iniciatyvos turįs imtis berniuko tėvas.
Nežino, ką turi daryti
N.Stoliar sujaudino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymas. Ją pasiekė žinia, kad „trūksta tėvo aktyvumo, jūs – ne prie ko“.
„O ką jis turi daryti? Jis rašė švedų tarnyboms, jau ir advokatą nusamdė. Iš pradžių švedą, su juo bendravo per vertėją. Dabar rusakalbį. Galbūt jis nežino, ką daryti? Jei tik aš žinočiau, jam pasakyčiau“, – bejėgiškumo neslėpė moteris.
A.Stoliar švediškai nemoka. Su bendradarbiais kalbasi daugiausia lietuviškai arba rusiškai.
Palangiškė pripažino, kad sūnui sudėtinga išsiprašyti iš darbo – vyras pluša nuo 7 iki 17 val. Vėliau jau niekas nebedirba. Galbūt dėl to šeimos bėda neišsisprendžia taip greitai.
„Iš darbo jis atsiprašo, kad susitiktų su sūnumi ir advokatu. Tomis dienomis jis neina į darbą. Įsivaizduokit, jau 10 mėnesių anūkas gyvena globėjų šeimoje. Kiek kartų Artūrui jau reikėjo atsiprašyti? Ir priedus jam nubraukė, ir neprimokėjo pinigų“, – apgailestavo N.Stoliar.
Pagrasino atimti ir kitus vaikus
Berniuko tėvas sūnų gali matyti du kartus per mėnesį. Su abiem močiutėm ir seserimi vaikas bendrauja internetu.
Trylikamečio motina mirė prieš dešimtmetį. Jos dukterį iš pirmos santuokos ėmėsi globoti močiutė iš motinos pusės.
Berniukas turi neseniai tėvui ir pamotei gimusį brolį, taip pat vyresnį brolį, kurio A.Stoliar susilaukė su antrąja žmona.
Vyras po incidento su berniuko pamote išsiskyrė, toliau Švedijoje montuoja gipso kartono plokštes.
Moteris gavo socialinį būstą, kuriame ir gyvena. Ją Švedijos tarnybos perspėjo – jei ji vėl ims bendrauti su A.Stoliar, iš jos atims ir bendrą jų vaiką, ir tris atžalas iš ankstesnių partnerysčių.
Švedija: vaikai turi augti su savo tėvais
Dėl griežtos duomenų apsaugos Švedijos ambasada Vilniuje negalėjo komentuoti Stoliar šeimos atvejo.
Bendradarbiaudami su Švedijos socialinės apsaugos ministerija, ambasados darbuotojai parengė atsakymus į bendro pobūdžio klausimus.
– Kas turi įvykti šeimoje, kad iš jos Švedijoje būtų paimtas vaikas? – paklausėme ambasados.
– Turi susiklostyti situacija, kai iškyla tikimybė, kad vaikas gali nukentėti arba jau yra nukentėjęs. Tai gali lemti problemos šeimoje – fizinis arba psichologinis smurtas, seksualinis išnaudojimas, patyčios, vaiko fizinė ar psichologinė nepriežiūra. Taip pat tai gali lemti pačio vaiko elgesys – jei vaikas kelia pavojų savo sveikatai ir raidai piktnaudžiaudamas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, užsiimdamas nusikalstama veikla arba kitu pavojingu elgesiu.
– Kokius veiksmus (stebėjimas, tyrimas, apklausos ir pan.) turi atlikti tarnybos Švedijoje, kad galėtų (nuspręsti) paimti vaiką iš šeimos? – Socialinės tarnybos veiksmus reglamentuoja Švedijos socialinės tarnybos įstatymas (2001:453) ir specialiųjų nutarimų apie vaiko globą įstatymas (1990:52). Esminiai socialinės tarnybos atliekamo tyrimo tikslai yra vaiko gerovė, vaiko pagalbos, paramos ir apsaugos poreikis. Socialinė tarnyba, gavusi informacijos apie galimai nukentėjusį vaiką, kuriam neatidėliotinai reikia pagalbos, atlieka saugumo įvertinimą. Socialinė tarnyba turi nedelsiant nuspręsti ar tikslinga pradėti tolimesnį tyrimą. Šis sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo gavimo. Visas tyrimas turi būti užbaigtas per keturis mėnesius, jei neiškyla ypatingų aplinkybių pratęsti tyrimą.
Kiekvienas atvejis yra išskirtinis ir tik šio ypatingo atvejo aplinkybės yra lemiamos priimant sprendimą, ar bus reikalinga socialinės tarnybos pagalba ir įsitraukimas. Globėjai visada informuojami apie savivaldybės socialinio komiteto priimtus nutarimus. Tam tikrais atvejais savivaldybės socialinis komitetas gali užtrukti, nes turi gauti informaciją iš policijos, ar prokuratūros, prieš pranešant globėjui, jei jis yra įtariamas padaręs nusikaltimą. Vaikui visada pranešama apie atliekamą tyrimą, jis turi galimybę išreikšti savo nuomonę ir gauti reikiamą informaciją. Norint priimti sprendimą, ar reikalinga tolimesnė pagalba vaikui, socialinė tarnyba turi teisę pasikonsultuoti su ekspertais, vaiko lankoma mokykla, sveikatos priežiūros įstaigomis. Jei vaikui reikalinga pagalba, jis gali būti paimamas iš šeimos ir apgyvendinamas globėjų šeimoje, globėjų šeimynose. Kartais vaikas gali būti apgyvendinamas pas giminaičius ar artimuosius. Renkantis, kur gyvens vaikas, atsižvelgiama į jo gerovę ir jo lūkesčius. – Ką turi padaryti tėvai, kad vaikai jiems būtų grąžinti? Kaip dažnai pasitaiko, kad vaikai grąžinami tėvams po paėmimo? – Esminis Švedijos įstatymuose įtvirtintas principas – vaikai pirmiausia turi augti su savo tėvais, puoselėti tarpusavio ryšius. Įstatymas teigia, kad apgyvendinti pas globėjus vaikai, turi sugrįžti į savo šeimą, jei šeimos situacija pasitaisys, nes tėvų ir vaikų ryšys yra svarbus vaiko raidai. Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos yra reguliariai persvarstomas. Persvarstymo metu sprendžiama, ar vaikui vis dar reikia laikinosios globos, galbūt atsirado naujos aplinkybės, kurių dėka vaikas galėtų grįžti pas tėvus. – Ką turi daryti kiti, ne Švedijoje esantys vaiko giminaičiai (pvz. močiutės), kad jiems būtų suteikta teisė globoti vaiką? Kokius kriterijus šis asmuo turi atitikti?
– Vaiko laikina globa gali būti paskirta artimajam ar giminaičiui, jei tai yra geriausia vaikui ir jei tai garantuoja vaiko stabilumo ir saugumo poreikio įgyvendinimą. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko ilgalaikius socialinius poreikius, pavyzdžiui, lankomą darželį, mokyklą, ir kitus socialinius ryšius. – Kuo apskritai skiriasi lietuviškų ir švediškų vaiko teisių apsaugos tarnybų darbas, požiūris į vaiko gerovę ir kriterijai, keliami šeimoms?
– Mūsų žiniomis dviejų šalių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbo palyginimų nėra.
