Tad kas nutiko, kad LSDP vadovybė pagaliau susigriebė ir, anot premjero, bus siūloma B.Bradauskui pasitraukti iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų?
Priežastis – jo sūnus D. Bradauskas tapo VMI vadovu (laukiama finansų ministro parašo). Anot premjero, jis nežinąs, ar formaliai B.Bradausko atveju kyla interesų konfliktas, tačiau tikino, jog reikia greičiau išspręsti klausimą, kad naujasis VMI vadovas – Dainius Bradauskas – galėtų dirbti be papildomų sunkumų.
Regis, premjeras turi pagrindo manyti, kad geriau nebandyti likimo. Mat B.Bradauskas, pasirodo, jau ne pirmą kartą patenka į interesų konflikto pinkles kai kurių svarbių įstatymų formavimo atvejuose. Vienas toks, jeigu dar kas pamena, (o „Swedbank“ klientai tikrai pamena), tai žiniasklaidoje pasirodžiusi žinia, apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2014 m. lapkričio 5 d. posėdį, kuriame buvo išklausyta komiteto pirmininko B.Bradausko informaciją dėl vieno iš didžiausio šalies komercinio banko nutarimo nedidinti būsto paskolų palūkanų klientams, kurie turi paskolas pagal vadinamąją „prime“ kainodarą.
Prieš tai „Swedbank“ siekė 7,5 tūkstančio klientų įvedus eurą, neleistinai pakelti palūkanų kaštus. Jeigu taip būtų atsitikę, klientams paskolos pabrangtų tūkstančiais eurų. B. Bradauskas kaip ir tapo didvyriu laimėjusiu prieš Galijotą.
Bet pasirodė, mėnesį prieš tai, jo nuomonė buvo visiškai priešinga. Jis stojo „Swedbank“ pusėn siūlydamas bankui tartis su klientais. Tik buvusiam premjero patarėjui ekonominiais klausimais Stasiui Jakeliunui iškėlus į viešumą neleistinus banko ketinimus, jam paskyrus visas jėgas kovai prieš banką ir pagrasinus tarptautiniu skandalu, šis atlėgo.
Tik tada B.Bradauskas kardinaliai pakeitė nuomonę. Premjeras apie tai žinojo, todėl netrukdė savo patarėjo siekiui uždėti apynasrį stambaus užsienio banko apetitui. Kokiu pagrindu B.Bradauskas stojo „Swedbank“ pusėn, atsakymo nėra. Bet akivaizdu, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas jau nuo pat konflikto pradžios turėjo stoti savo šalies piliečių pusėn.
Dar vienas įtartinas įvykis privertė imtis ryžtingų priemonių lopyti draudimo kompanijoms naudingas mokestines skyles, leidžiančias neapmokestinti dalį pajamų. Toks buvo Finansų ministerijos reikalavimas. Tai nepatiko B.Bradauskui, nes pastarasis yra draudimų bendrovės savininkas. (2013 m.).
B.Bradauskas formaliai nusišalino ir nebalsavo, tačiau diskutuojant siūlė variantus, kad gal neapmokestinti dalį tokių pajamų (kuomet investuojama į Vyriausybės vertybinius popierius). Tačiau po kurio laiko kitas BFK narys įregistravo būtent tokį siūlymą, jis buvo svarstomas vyriausybėje ir jam nepritarta. Mat akivaizdi mokesčių skylė buvo tokia didelė, kad B.Bradauskui neišdegė.
Turint omenyje panašius žinomus B.Bradausko nenaudai kalbančius įvykius, LSDP turėtų parodyti stuburą. Ir ne vien dėl B.Bradausko, jo asmuo tik nedidelė dalis problemos. Socialdemokratams didžiuosiuose miestuose merų rinkimo metu buvo parodytas nepasitikėjimas. Pasitikėjimo stoka partijomis Lietuvoje yra esminė problema partijoms, rimtai siekiančioms reformų.
Norint keisti Darbo kodeksą ir socialinio saugumo modelį iš esmės, be abipusio valstybės ir piliečio pasitikėjimo, reforma, jeigu ją apsiims vykdyti, taps butaforine. Nes partija paprasčiausiai gali išsigąsti netekti visuomenės pasitikėjimo ir taip pralaimėti rinkimus į Seimą. Todėl visuomenė nepradės pasitikėti partijos sąžiningu siekiu vykdyti sistemines reformas taip, kad viena neturtingiausių ES valstybių artimiausiu metu taps vieta, kurios nenorima palikti.
Pavyzdžiui, dar 2010 m. Tarptautinis valiutos fondas yra įvertinęs Lietuvos mokesčių sistemą kaip socialiai neteisingą. Ar socialdemokratų Vyriausybė sugebės įvykdyti sisteminę mokesčių, darbo santykių ir socialinės saugos reformas? Juk dar liko pusantrų metų, laiko į valias bent pasiruošti.
Beje, sisteminė mokesčių reforma buvo pradinė premjero A.Butkevičiaus vizija. Tačiau, vis dar kalbant apie pasitikėjimą, jokia mokesčių sistema neveiks, jei nebus mokesčių mokėtojų pasitikėjimo institucijomis, kurios prižiūri, administruoja ir naudoja mokesčių mokėtojų pinigus. Danijoje, pavyzdžiui, mokesčiai yra vieni didžiausių pasaulyje, tačiau mokesčių mokėtojų – tiek verslo, tiek gyventojų – pasitikėjimas valdžios institucijomis yra antras pagal pasitikėjimo reitingą pasaulyje.
Kol reikiamos reformos nebus vykdomos sąžiningai rūpinantis valstybės bei visuomenės ateitimi, o ne vien kaip išgyventi iki sekančių rinkimų, pasitikėjimas partijomis ir Seimu išliks mažiausias: Seimu – 5,7 procentai ir partijomis – 4,5 procento („Lietuvos Rytas“, Vilmorus, 2014). Vėlgi, socialdemokratai, didžiausia Lietuvos politinė jėga turinti didžiausią visuomenės dalies pasitikėjimą, be abejonės turi ir mandatą imtis svarbių visuomenei pokyčių.
Tai pasitikėjimo klausimas. Bet tik pažadai pasitikėjimo nekelia. Sekantis žingsnis, būtinų visuomenei esminių reformų vykdymas. Jeigu B.Bradausko atstatydinimas iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pareigų tikrai baigtųsi joo pasitraukimu, tai būtų rimtas ženklas, rodantis LSDP vadovybės politinės etikos suvokimo įprasminimo partijoje svarbą.
Tai būtų vienas apčiuopiamas žingsnelis, leisiantis kelti pasitikėjimą partijai, pasižadėjusiai kurti gerovės valstybę šaliai tikrai jos nusipelniusiai.
