Šabakštynai, kalnai šiukšlių ir sendaikčių, niekaip nepabaigiamos statybos. Taip atrodo gatvė pavasariniu pavadinimu – Pumpurų.
Greičiausiai pavasaris į ją sunkiai įkels koją. Tiesa, miesto tvarkytojai išvežė per žiemą susikaupusį smėlį iš gatvės pradžios, o toliau tvarkykitės patys.
Tačiau Pumpurų gatvėje gyvenantys vilniečiai, atrodo, žiūri vieni į kitus ir tvarkytis nė neketina.
Štai pirmajame name gyvena auksarankis, iš šiukšlynų tempiantis senus radijo aparatus, televizorius ir juos kieme ardantis, detalėmis nusėjantis viską aplinkui. Kitoje gatvės pusėje gyvenantis kaimynas nutarė neatsilikti tempdamas atliekas iš konteinerių.
Įspūdingiausiai atrodo nebaigtas statyti dviejų aukštų namas, apaugęs šiukšlių kalnais.
Kiek šioms statyboms metų? „Mano vaikai dar buvo maži, kai Edikas pradėjo statyti namą, o dabar jiems – keturiasdešimt. Panašiai tiek ir namui, kurio Edikas niekaip nepabaigia“, – paaiškino kaimynas Leonidas.
Eduardą savivaldybė jau baudė už aplinkos teršimą, bet pensininkas nė neketina susitvarkyti. Namas nepastatytas, bet degė, nes jame įsikūrę benamiai. Jau du jų lavonai išvežti iš šios statybvietės.
Padedamas benamių savo jėgomis namo niekaip nepasistatantis Eduardas gyvena Naujamiestyje.
Kartais ateina, šį tą pamūrija ir vėl dingsta.
Šalia statybvietės prie būdos pririšti du šunys. Jų šeimininkas mirė. Kad keturkojai nenugaištų iš bado, jiems kartais ėdalo įpila gailestingi kaimynai.
„Tokia ta mūsų gatvė, tvarkytis niekas neskuba. Atrodytų, kad gyvename ne Vilniuje, o Dievo užmirštame kaime“, – atsiduso Leonidas.
Savivaldybė balandį paskelbė tvarkymo mėnesiu ir pakvietė visus gyventojus rengti talkas aplinkai tvarkyti. Tik kažin ar šis kvietimas pasieks Pumpurų gatvę.
