Onkologės versijos dėl A.Ūso vizito jos kabinete teks palaukti

Trečiadienį laukę, kokią versiją dėl tariamų vyndėmių ant Andriaus Ūso lyties organo pateiks gyvų ir mirusių žmonių šmeižimu kaltinama onkologė Laima Bloznelytė – Plėšnienė, turės nusivilti – teismo posėdis neįvyks dėl teisiamosios advokato ligos.

Apie L.Bloznelytės – Plėšnienės gynėjo ligą šios bylos nukentėjusiųjų advokatams buvo pranešta tik antradienio vakarą.<br>T.Bauro nuotr.
Apie L.Bloznelytės – Plėšnienės gynėjo ligą šios bylos nukentėjusiųjų advokatams buvo pranešta tik antradienio vakarą.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Kuznecovaitė

May 5, 2015, 10:20 PM, atnaujinta Jan 4, 2018, 9:02 PM

Apie L.Bloznelytės – Plėšnienės gynėjo ligą šios bylos nukentėjusiųjų advokatams buvo pranešta tik antradienio vakarą. Kada įvyks kitas teismo posėdis, kuriame parodymus turi duoti už melą ir šmeižtą teisiama onkologė, turėtų paaiškėti trečiadienį.

Nukentėjusiais šioje byloje yra pripažinti A.Ūso tėvai Aldona ir Aleksandras Ūsai bei jo našlė Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, Laimutė Stankūnaitė ir jos mirusios sesers Violetos Naruševičienės garbę ginantys Tatjana ir Stasys Stankūnai.

Visi nukentėjusieji savo parodymus jau davė. Praeitame teismo posėdyje nuotoliniu būdu buvo apklausta ir iš Lietuvos išvykusi L.Stankūnaitė, kuri po ilgos kovos savo dukrą atgavo tik 2012 metų gegužės 17 dieną.

Iki šiol nuo „violetinės“ minios saugoma moteris teismui pasakojo, kokią žalą jai ir jos dukrai padarė sukurta Garliavos pedofilijos istorija ir teisiama onkologė L.Bloznelytė – Plėšnienė.

„L.Bloznelytė – Plėšnienė sakė, kad viską darė dėl mergaitės. Gal ji man tegul atsako, kas skriaudė mergaitę ir kodėl ji laukė Neringos Venckienės leidimo pasakoti apie tariamą mūsų apsilankymą jos kabinete“, – ne vieną klausimą žinomai gydytojai teisme uždavė L.Stankūnaitė.

Pasak L.Stankūnaitės, ji L.Bloznelytės – Plėšnienės nepažįsta ir niekada nebuvo sutikusi. Kad tokia egzistuoja sužinojo tik pamačiusi laidos, kurioje onkologė pasakojo apie tariamas dėmes ant A.Ūso lyties organo ir keistą jos pačios, sesers V.Naruševičienės beir A.Ūso apsilankymą jos kabinete.

„Laidos aš nemačiau, bet ši moteris mane apšmeižė vien savo teiginiu, kad aš pas ją buvau. Norėčiau, kad gerbiama profesorė pateiktų registracijos duomenis, pasakytų liudytojus, datas. Garantuoju, kad ji teisme nesugebės pateikti nei vieno įrodymo, kad aš pas ją buvau“, – kalbėjo L.Stankūnaitė.

Nuo „violetinių“ veikėjų agresijos daugiau kaip penkis metus saugoma moteris teigė, kad dukters gyvenimas Kedžių ir Venckų namuose bei neatsakingi L.Bloznelytės – Plėšnienės teiginiai padarė daug žalos tiek jai pačiai, tiek jos dukrai.

Augdama pas laikinąją globėją N.Venckienę mergaitė nuolat girdėjo šmeižtą apie savo mamą, jai buvo leidžiama žiūrėti laidas, kuriose buvo kalbama kokia jos mama bloga, todėl jos santykiai su dukra pablogėjo.

Išvadavus mergaitę iš Kedžių namų, jai reikėjo psichologų pagalbos. Pas specialistus vaikas vedžiojamas iki šiol, nes Kedžių giminės, jos gerbėjų ir L.Bloznelytės – PLėšnienės padarytas žaizdas sunku užgydyti.

„Mes bijome iki šiol išeiti į miestą, bijome, kad mus, kas nors atpažins“, – sakė L.Stankūnaitė.

Jauna moteris kalbėjo, kad ji bijo ne tik atpažinimo, bet ir savo ateities, bijo su kuo nors susipažinti, nes kiekvienas interneto paieškoje surinkęs jos pavardę suras informaciją, kokiomis baisybėmis, nors ir nepagrįstai, ji buvo kaltinama.

„Mes gyvename uždaroje aplinkoje, svetimoje šalyje, kur yra mums svetima kultūra, svetima kalba. Negaliu bendrauti net su tėvais, jau nekalbu apie draugus. Kas gali išmatuoti, kokio dydžio žala mums padaryta“, – nuoskaudas liejo L.Stankūnaitė.

Jauna moteris pabrėžė, kad tik per tokius žmones, kaip L.Bloznelytė – Plėšnienė ji turėjo palikti gimtą šalį, nes čia ne tik negalėtų išeiti į gatvę, bet ir susirasti darbo, nes visi tikėtų ne ja, o onkologės žodžiais: „Įsivaizduokite, profesorė, garbingos profesijos atstovė kalba tokius dalykus, kuo jūs patikėsite – ja, garbinga moterimi, ar manimi, kuri buvo apkaltinta baisiais dalykais? Kaip man po tokių kalbų likti Lietuvoje?“.

Apie tai, kad A.Ūsas lankėsi gydytojos kabinete ir neva prašė pašalinti nuo jo lytinio organo kažkokia vyndėmę, teisme paneigė ne tik nukentėjusieji, bet ir Vilniaus miesto apylinkės prokuroras Egidijus Motiejūnas, kuris palaikė valstybinį kaltinimą byloje, kurioje reabilitacijos pagrindais buvo nagrinėjama A.Ūso baudžiamoji byla.

E.Motiejūno iniciatyva teisme buvo paskelbta pertrauka, per kurią buvo apklausta L.Bloznelytė – Plėšnienė ir atlikti visi kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai bandant nustatyti, ar turėjo A.Ūsas ant lyties organo dėmę, apie kurią taip užtikrintai prieš televizijos kameras pasakojo onkologė.

Tyrimo metu buvo apklausti A.Ūso giminaičiai, patikrinti visi esami mediciniai įrašai, medikės lankytojų sąrašas, onkologei buvo surengta atpažinimo procedūra, per kurią tiek A.Ūso, tiek seserų nuotraukas ji iškart atidėjo į šalį paaiškinusi: „Ai, čia matosi geras žmogus“.

„Atlikęs visus veiksmus galiu tiksliai pasakyti, kad L.Stankūnaitės, jos sesers ar A.Ūso pas L.Plėšnienę nebuvo, o ir ji pati sakė, kad kalbėjusi laidoje vienaip, ji jau negali sakyti kitaip“, – sakė E.Motiejūnas.

L.Bloznelytė – Plėšnienė išgarsėjo 2012 metais, netrukus po L.Stankūnaitės dukters išvadavimo iš jos globėjos N.Venckienės namų, kai interviu vienai televizijos laidai pareiškė 2010 metais savo akimis mačiusi išgalvotos pedofilijos istorijos herojus.

Esą kartą be jokio išankstinio skambučio ar užsiregistravimo pas ją atėjo keista šeima: stambus vyras, dvi moterys ir mergaitė, kurie elgėsi itin keistai.

Onkologės teigimu, vyras (A.Ūsas) prie abiejų moterų ir mergaitės išsitraukė savo lyties organą ir liepė pašalinti ant jo buvusią vyndėmę, kuri buvo „didelė, maždaug per vidurį penio ir užėmė maždaug trečdalį priekinio paviršiaus, gal kokius 10 centimetrų“.

L.Bloznelytė – Plėšnienė pasakojo, kad šalinti vyndėmę atsisakė ir todėl ją užsipuolė vyresnė moteris (V.Naruševičienė), kuri vėliau paprašė apžiūrėti ir jos dukrą, bet apžiūrai pasipriešino mergaitė.

Keistųjų pacientų vardų L.Bloznelytė – Plėšnienė neužsirašė, esą jaunesnioji moteris (L.Stankūnaitė) jai pradėjo diktuoti savo vardus ir pavardes, tačiau buvo grubiai nutildyta vyresniosios. Onkologė teigė, kad įsiminusi tik vieną, jog keistoji šeima yra iš Garliavos – tai jai esą pasakė L.Stankūnaitė.

L.Bloznelytės – Plėšnienės pasakojimas dar labiau įaudrino „violetinę minią“ bei sudomino teisėsaugą, o pasipktinę A.Ūso ir V.Naruševičienės artimieji bei L.Stankūnaitė kreipėsi į prokuratūrą, kad gydytojos atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mirusiųjų ir gyvųjų šmeižimo.

Apšmeižtiems žmonėms aiškintis su gydytoja buvo pasiūlyta privataus kaltinimo tvarka, tačiau onkologė buvo iškviesta į Vilniaus apylinkės prokuratūra ir apklausta byloje, kurioje jau miręs A.Ūsas buvo kaltinamas L.Stankūnaitės ir dviem žmogžudystėm įtariamo Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu, nors tuo metu A.Ūso byla jau buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teisme specialiai dėl L.Bloznelytės – Plėšnienės apklausos buvo paskelbta pertrauka.

Į apklausą atvykusi onkologė jau nebuvo tokia kategoriška nei prieš televizijos kameras ir tvirtino, kad galėjo apsirikti dėl savo pacientų.

L.Bloznelytei – Plėšnienei buvo pateiktos L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės nuotraukos, tačiau ji seserų neatpažino, o pamačiusi mirusio A.Ūso nuotrauką, ant jo lyties organo neįžvelgė jokių vyndėmės šalinimo žymių, nors televizijos laidoje pati tvirtino, kad tokios dėmės neįmanoma pašalinti nepaliekant randų.

„Man buvo panašu, kad tai buvo tie asmenys, bet garantuoti negaliu. Aš taip manau“, – nuo tiesaus atsakymo L.Bloznelytė – Plėšnienė išsisukinėjo ir iškviesta liudyti į A.Ūso teismą.

Po A.Ūso teismo L.Bloznelytės – Plėšnienės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau buvo nutrauktas konstatavus, kad gydytoja fantazavo ne per apklausas, o kalbėdama su žurnaliste.

Nutraukus šį ikiteisminį tyrimą, onklogės atžvilgiu buvo pradėtas kitas – dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo ir L.Stankūnaitės bei V.Naruševičienės dukters apšmeižimo.

Už šiuos nusikaltimus didžiausia numatoma bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Aiškinantis, ar pas L.Bloznelytę – Plėšnienę tikrai buvo atvykęs A.Ūsas ir prašė jos nuo lyties organo pašalinti vyndėmę, buvo apklaustos abi vyro žmonos ir jo tėvai.

Nei vienas jokių dėmių ant A.Ūso lyties organo nėra matęs. Apie jokias vyndėmes ar jų šalinimą neužsimenama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizėje, kuri buvo atlikta po A.Ūso mirties 2010 metų birželio 13-ąją.

Joje surašyti visi randai, apgamai, mėlynės, sumušimai, aprašyta net žymė, atsiradusi nuo tą patį rytą suleisto vitamino C, tačiau nėra nė mažiausios užuominos apie dėmes ar randus ant intymios vietos.

Nukentėjusieji L.Bloznelytei – Plėšnienei yra pateikę 180 tūkstančių eurų civilinį ieškinį. Visi trys Ūsai iš L.Plėšnienės tikisi prisiteisti po 30 tūkstančių eurų, Stankūnai – po 20 tūkstančių eurų, L.Stankūnaitė – 50 tūkstančių eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.