Lėktuvo nelaimė pažadino ir sąmokslo teorijų kūrėjus

Dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ orlaivis An-2, kuriuo per Baltiją skrido du lakūnai, nustebino civilinės aviacijos specialistus. Tarp svarstomų įvairių nelaimės versijų – galimas teroro aktas, siejamas su tam tikra pastaruoju metu Baltijos jūros regione tvyrančia įtampa. Jūrą žvalgantys laivai ir sraigtasparniai iki sekmadienio vakaro lėktuvo pėdsakų neaptiko.

A.Selmistraitis lėktuvus An-2 pilotuoja keturiasdešimt metų.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Selmistraitis lėktuvus An-2 pilotuoja keturiasdešimt metų.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Gelbėtojai ieško Baltijos jūroje dingusio A.Mačiulio.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Gelbėtojai ieško Baltijos jūroje dingusio A.Mačiulio.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Gelbėtojai ieško Baltijos jūroje dingusio A.Selmistraičio.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Gelbėtojai ieško Baltijos jūroje dingusio A.Selmistraičio.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulis lėktuvus An-2 pilotuoja keturiasdešimt metų.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulis lėktuvus An-2 pilotuoja keturiasdešimt metų.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulio mirties kilpa padangėje.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulio mirties kilpa padangėje.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulio mirties kilpa padangėje.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulio mirties kilpa padangėje.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulis lėktuvais An-2 raitydavo mirties kilpas.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulis lėktuvais An-2 raitydavo mirties kilpas.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulio mirties kilpa padangėje.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
A.Mačiulio mirties kilpa padangėje.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Gediminas Pilaitis

May 17, 2015, 5:34 PM, atnaujinta Nov 28, 2017, 7:27 AM

Ore sugedo lėktuvo variklis?

„Klaipėdos avialinijų“ lakūnų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio pilotuojamas civilinis lėktuvas šeštadienį turėjo nusileisti Dirvupių kaimo (Klaipėdos r.) apylinkėse esančiame aerodrome. Jau įskridę į Lietuvos kontroliuojamą oro erdvę pilotai apie tai pranešė Palangos oro uosto skrydžių valdymo centrui. Po to signalas dingo – lėktuvas aerodrome nepasirodė.

Neatmetama tikimybė, kad ore galėjo sugesti arba išsijungti orlaivio An-2 variklis. Kai tokios bėdos ištinka virš žemės, patyrę aviatoriai dar gali suvaldyti nedidelius lėktuvus – jie sklendžia žemyn ir saugiai nusileidžia laukymėse, grunto aikštelėse, plentuose. Būtent tokiais lakūnai ir vadinami klaipėdiečiai A.Mačiulis ir A.Selmistraitis – orlaiviais An-2 jie skraido jau 40 metų.

Kitas reikalas, kai ore sugedusius lėktuvus tenka priverstinai tupdyti atviroje jūroje. Jei A.Mačiulio ir A.Selmistraičio pilotuojamas An-2, su degalais sveriantis apie 5 tonas, nusileido jūroje, vandens paviršiuje jis galėjo išsilaikyti 10-15 minučių. Per tą laiką pilotai turėjo evakuotis – apsivilkę gelbėjimosi liemenes per liuką nuleisti į jūrą plaustelį, įsitaisyti jame ir laukti pagalbos.

Ar vyrai spėjo tai padaryti ? Atsitrenkęs į vandens paviršių lėktuvas An-2 galėjo būti pažeistas ir nugarmėti į jūros gelmes per kelias minutes. 

Kai šeštadienį iš Švedijos skridę pilotai 16 val. 16 min. susisiekė su Palangos oro uostu, lėktuvą nuo Lietuvos pakrančių skyrė apie 120 kilometrų. Tuo metu An-2 skrido kilometro aukštyje. Sugedus varikliui, orlaivis dar galėjo sklęsti žemyn maždaug 6-7 kilometrus ir nutūpti Baltijos jūroje.

Svarstomos įvairios versijos

Ar lakūnai galėjo palaikyti radijo ryšį su skrydžiu valdymo centru – pranešti dispečeriams apie nelaimę, nurodyti galimą priverstinio lėktuvo nusileidimo atviroje jūroje vietą? Jeigu tokia galimybė buvo, tai kodėl Palangos oro uostas iš A.Mačiulio ir A.Selmistraičio apie jų pilotuojamą An-2 ore ištikusią ištikusią avariją nesulaukė jokių žinių?

Sąmokslo teorijų kūrėjai jau kaitina aistras skelbdami, kad „Klaipėdos avialinijų“ orlaivis An-2 esą tyčia arba per klaidą galėjo būti numuštas tarptautiniuose vandenyse iš zenitinės artilerijos pabūklų – ore subyrėjo į šipulius, todėl pilotai ir nespėjo pranešti apie nelaimę skrydžių valdymo centrui.

Įsivaizduojamas išpuolis siejamas su NATO aljanso šalims nedraugiškomis jėgomis – esą šūvius galėjo paleisti kokie nors Baltijos jūroje patruliuojantys pakrančių apsaugos arba povandeniniai laivai. Lietuvos orlaivis An-2 galėjo tapti ir virš jūros skraidančio naikintuvo taikiniu. A.Mačiulio ir A.Selmistraičio artimieji ir bendradarbiai laukia žinių iš paieškos rajoną Baltijos jūroje žvalgančių gelbėtojų. Jie negali susitaikyti, kad su mintimi, kad abu lakūnai žuvo.

Prieš reisą – nuodugni patikra

Vis dar tikiuosi, kad vyrai išsigelbėjo. Turėjo kažką sugalvoti, išsisukti. Lietuvoje nėra daug tokių patyrusių lakūnų – Adolfo ir Alvydo bendrasis skrydžių stažas siekia apie 15 tūkstančių valandų“, – kalbėjo „Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas.

Iš Geteborgo per Baltiją lėktuvu An-2 buvo pasirengęs skristi dar vienas „Klaipėdos avialinijų“ darbuotojas – inžinierius Borisas Grechniovas. Prieš skrydį per Baltiją jis nuodugniai patikrino šio pernai Švedijoje įsigyto orlaivio techninę būklę. Bet vėliau buvo nuspręsta, kad B.Grechniovas į Lietuvą plauks keltu.

Pasak V.Šišniausko, Švedijoje įsigytas An-2 – statytas 1981 metais. Anksčiau jis priklausė „Klaipėdos avialinijoms“, bet vėliau  buvo parduotas vienai Lenkijos bendrovei. Kai ji bankrutavo, lėktuvą įsigijo švedai, o klaipėdiečiai panoro jį susigrąžinti atgal, todėl nupirko už 15 tūkst. eurų ir rengė skrydžiui į Lietuvą.

„Nuvykę į Švediją mūsų įmonės specialistai jį remontavo, net tris kartus viską patikrino. Prieš reisą šio lėktuvo techninė būklė buvo nepriekaištinga“, – tvirtino „Klaipėdos avialinijų“ vadovas“.

Nenori burti iš kavos tirščių

Paklaustas, kaip vertinamos kalbas esą A.Mačiulio ir A.Selmistraičio pilotuojamas orlaivis galėjęs tapti kažkokių teroristų taikiniu, A.Šišniauskas tik gūžčiojo pečiais: „Nieko negaliu pasakyti, neįsivaizduoju, kas nutiko ore. Kol kas įvykio aplinkybės – visiškai neaiškios, jūroje nepastebėta dingusio orlaivio pėdsakų. Nenorėčiau prisidėti prie sąmokslo teorijų kūrėjų ir skleidėjų, burti iš kavos tirščių“.

Jeigu virš Baltijos skridę pilotai iš tikrųjų patyrė kažkokią avariją ir sklendė žemyn norėdami nutupdyti lėktuvą atviroje jūroje, radijo ryšis su orlaiviu An-2 galėjo nutrūkti savaime.

V.Šišniauskas patvirtino, kad galėjo taip būti: „Lėktuvui nusileidus į žemesnį aukštį, kranto radijo stočių signalai kinta ir išnyksta. Todėl pilotai, artėdami prie Lietuvos ir įskridę mūsų šalies oro erdvę, prieš valandą pranešė, kada nusileis Klaipėdos oro uoste. Kas įvyko vėliau, kol kas galime tik spėlioti“.

Padangėje raitė mirties kilpas

Mįslingai dingęs orlaivis An-2 sujaudino ne tik Lietuvos pajūrio, bet ir visos mūsų šalies aviatorių bendruomenę.

Ne vieną knygą aviacijos tematika išleidęs klaipėdietis, žinomas publicistas ir fotomenininkas Antanas Stanevičius, šio lėktuvo pilotus A.Mačiulį ir A.Selmistraitį apibūdina kaip itin sumanius ir patyrusius aviatorius, su kuriais jam ne kartą teko kilti į orą iš paukščio skrydžio fotografuojant Jakų žiedą, kitus pramoninius objektus, pajūrio vaizdus. 

„Šie vyrai visada buvo pasitempę, pozityviai nusiteikę. Per aviacijos šventes skraidydami lėktuvais An-2 jie žiūrovams rodydavo aviacijos stebuklus. Nepatikėsiu, kad tokio lygio pilotai rizikavo sėsti į techniškai neparengtą orlaivį arba suklydo skrisdami virš Baltijos jūros“, – kalbėjo aviacijos sportui neabejingas buvęs parašiutininkas A.Stanevičius.

Aviacijos asą A.Mačiulį draugai vadina, ko gero, vieninteliu pasaulyje pilotu, kuris per šventės žiūrovams lėktuvu An-2 demonstruodavo neįtikėtinus triukus – virš aerodromų sukdavo mirties kilpas.

A.Mačiulio ore raitomas mirties kilpas savo fotografijose užfiksavęs A.Stanevičius linkęs manyti, kad tragediją ore galėjo nulemti ne technikos gedimai, o kokios nors pašalinės jėgos. Tokios, kokių net patyrę pilotai negali įveikti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.