Lakūnas J. Kairys Seimo nariams pasakojo, kaip išlipti iš An-2

Lakūnas, akrobatinio skraidymo

Patyręs lakūnas J.Kairys nemano, kad pagal vieną atvejį reikia viską vertinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Patyręs lakūnas J.Kairys nemano, kad pagal vieną atvejį reikia viską vertinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

May 29, 2015, 2:13 PM, atnaujinta Nov 25, 2017, 9:06 PM

„Atsitikus katastrofai, pačios svarbiausios minutės ir buvo tos pirmos minutės, kada gelbėjimo operacija buvo pati reikalingiausia ir svarbiausia, tą galiu pasakyti kaip komplimentą, padarė tikrai tą pradžią Švedijos gelbėjimo tarnyba, o kaip tas buvo sukoordinuota su Lietuvos galimybėmis, tai čia jau reikia... Jūs viską matėte, viską žinote ir tada spręskite patys“, – penktadienį žurnalistams sakė J. Kairys po apsilankymo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.

Jis pasidalino savo mintimis ir atsakė į Seimo narių klausimus, susijusius su NSGK vykdomu lėktuvo „An-2“ gelbėjimo operacijos parlamentiniu tyrimu.

J. Kairys parlamentarams leido suprasti, kad, jo vertinimu, gelbėjimo operacijos buvo nesugebėta tinkamai koordinuoti. Jo manymu, šaltame jūros vandenyje plauste pilotai galėtų išsilaikyti apie 6 valandas.

Patyręs lakūnas nemano, kad pagal vieną atvejį reikia viską vertinti. „Tų atvejų gyvenime gali būti įvairiausių ir tam reikia tikrai būti pasiruošus, tos gelbėjimo tarnybos, koordinavimo tarnybos arba bet kuri gelbėjimo tarnyba, esanti aerouostuose, jos tam yra sudarytos, tam yra leidžiamos valstybės lėšos, ten turėtų būti ir kompetencija, ir atsakomybė, ir būtent tas veiksmas, kada jis reikalingas ir koks reikalingas“, – sakė J.Kairys.

Jam susidarė įspūdis, kad į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas buvo tupdomas minimaliai įmanomu greičiu. „Jeigu jis nėra sudaužytas, su nutrūkusiais sparnais, kitomis detalėmis, aš manau, jis buvo tupdomas minimaliu greičiu. Vienas lakūnas, aš įsivaizduoju, turėtų tupdyti, antras – ruošti gelbėjimosi įrangą“, – svarstė jis.

J. Kairio nuomone, iš tokios lėktuvo konstrukcijos, nukritus jam į vandenį, tikrai yra sudėtinga išsigelbėti.

„Kol kas sunku kalbėti apie tai, suprantu, kad iš tokios konstrukcijos lėktuvo išsigelbėti, kai lėktuvas nukrenta į vandenį, tikrai yra sudėtinga“, – mano akrobatinio skraidymo meistras J. Kairys.

Penktadienį NSGK nariai išklausė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado plk. Renato Požėlos, VSAT Aviacijos rinktinės vado plk. Viktoro Račiūno paaiškinimų.

Į posėdį taip pat turėtų atvykti Karinių oro pajėgų vadas (KOP) plk. Audronis Navickas, KOP štabo viršininko pavaduotojas operacijoms plk. ltn. Marius Matulaitis, KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadas plk. ltn. Ramūnas Titenis.

Seimo sprendimu, NSGK tyrimą turės atlikti iki šių metų birželio 30 d.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.