Šiuo metu vykstančio teismo proceso metu netikėtai paaiškėjo, kad nusikalstamos veiklos imitavimo modelis ir ikiteisminis tyrimas R.Adomavičiaus atžvilgiu buvo pradėtas remiantis suklastota Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma.
STT pareigūnų surašyti melagingi duomenys, kad R.Adomavičius reikalauja kyšio, buvo pateikti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovui Irmantui Mikelioniui, kuris ir sankcionavo modelį.
Teikime prokurorui, prie kurio buvo pridėta slapta pažyma, rašoma, jog 2012-ųjų liepos 2 dieną R.Adomavičius kavinėje „Pekino antis“ susitiko su buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu Dariumi Norkumi ir pareikalavo, kad konkursą norinti laimėti bendrovė „Utenos melioracija“ privalo susimokėti.
Tokio turinio STT pažyma kiek vėliau buvo paviešinta ir prijungta prie ikiteisminio tyrimo.
Įrašą pateikė per klaidą
Ši apgaulė gal ir nebūtų paaiškėjusi, jei ne STT pareigūnų ir bylą kuruojančio prokuroro aplaidumas.
Norėdamas nuo bylos nušalinti R.Adomavičiaus gynėją Romą Mikliušą, prokuroras teismui pateikė daugybę garso įrašų, kurie esą turėtų įrodyti, kad advokatas susitikinėja su nukentėjusiuoju D.Norkumi ir daro jam spaudimą.
Akivaizdžių įrodymų, kad advokatas spaudžia nukentėjusįjį, teismas neįžvelgė, tačiau tarp perduotų įrašų netyčia atsidūrė ir pokalbis, kuriame STT pareigūnai su D.Norkumi aptarinėja, kas bus įrašyta į slaptas pažymas.
Šiame pokalbyje užfiksuota, kaip STT agentas aiškina D.Norkui, jog parašys, kad pirmą kartą R.Adomavičius pinigų pareikalavo per „Pekino antyje“ vykusį susitikimą.
D.Norkus dar bandė prieštarauti, kad ten vicemeras pinigų nereikalavo, kad to nėra užfiksuota ir STT aparatūra padarytame garso įraše. Buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas tik įsipareigojo ateityje išprovokuoti R.Adomavičių, kad jis už ką nors paimtų pinigus.
Tačiau STT pareigūnas D.Norkų nuramino, kad įrašas bus paslėptas ir niekas jo nematys. Mat, norint sankcionuoti nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, būtina, kad nusikaltimas jau būtų pradėtas.
„Mes padarysime taip, kad „Pekine“ jis konkrečiai užsiminė, kad reikia mokėti. Ir jokio įrašo nebus, mes neduosime, niekas nieko nedarė, jokio įrašo nėra“, – taip STT pareigūnas aiškino D.Norkui, kaip bus klastojami dokumentai.
Įrodymo duoti nenorėjo
Kai per prokuroro žioplumą paaiškėjo, kaip buvo derinamos slaptos pažymos detalės, advokatas R.Mikliušas teismo iš karto paprašė, kad būtų išreikalautas ir įrašas, darytas kavinėje „Pekino antis“.
Iš pradžių STT pareigūnai nenorėjo teismui pateikti šio įrašo, tvirtino, kad jis blogos kokybės, neturi bylai jokios reikšmės.
Tačiau teismas vis dėlto įrašą išsireikalavo. Jį išklausius ir paaiškėjo, kad per tą pokalbį išvis nebuvo nieko užsiminta ne tik apie pinigus, bet ir apie konkursus. Vyrai ramiai aptarinėjo politinius įvykius, diskutavo apie artėjančius rinkimus.
Sekliai susipainiojo
Tyrimas dėl galimos korupcijos bendrovėje „Vilniaus vandenys“ taip pat prasidėjo nuo klaidingos pažymos. Tai paaiškėjo, kai byla dėl šios bendrovės vadovų veiklos pasiekė Vilniaus apygardos teismą (VAT).
„Vilniaus vandenų“ darbuotojų telefono pokalbių pradėję klausytis STT pareigūnai kasdien girdėjo daugybę bendrovių pavadinimų. Tik atsirinkti, kuri kuo užsiima ir kokias paslaugas siūlo, jiems pasirodė neįkandamas uždavinys.
Gamyklos statyti nereikėjo
Dar 2009 metais STT vyresnysis specialistas Darius Ardickas tarnybiniame pranešime parašė, jog bendrovė „Viltekta“ laimėjo „Vilniaus vandenų“ skelbtą sklypo, kuriame planuojama statyti dumblo apdorojimo gamyklą, projektavimo konkursą, tačiau sutartis su ja nebuvo pasirašyta.
Pranešime buvo teigiama, kad už šios sutarties sudarymą tuometis „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius D.Norkus ir trijų skyrių vadovai iš „Viltektos“ reikalavo nupirkti jiems kelionę į Turkiją.
Tokią informaciją iš STT gavęs prokuroras Giedrius Tarasevičius pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kreipėsi į Šiaulių teismą, kad duotų leidimą sekti „Vilniaus vandenų“ vadovus.
Tik vėliau paaiškėjo, kad „Viltekta“ neturi nieko bendra su dumblo perdirbimo gamyklos projektavimu. Be to, 2009 metais projektuoti sklypo jos statyboms nebereikėjo. Ši gamykla jau buvo pastatyta.
„Viltekta“ dalyvavo visai kitame „Vilniaus vandenų“ ir Vilniaus savivaldybės skelbtame konkurse.
Ką girdėjo, tą ir užrašė
Dėl klaidingos pažymos teismui turėjo aiškintis ir prokuroras G.Tarasevičius. Jis buvo apklaustas, kai VAT gavo anksčiau „Vilniaus vandenyse“ dirbusio, bet baudžiamosios bylos išvengusio Tomo Biknevičiaus skundą.
G.Tarasevičius pripažino, kad buvo padaryta klaida, nes pokalbių klausęsi tyrėjai ne visada suprato, apie kokias bendroves ir kokius konkursus kalba „Vilniaus vandenų“ vadovai.
Išsiaiškinti, kas dalyvauja kokiame konkurse, jiems nepadėjo ir viename „Vilniaus vandenų“ kabinete įrašytas pokalbis. Boso dieną šventę bendrovės darbuotojai esą reikalavo prabangios savaitgalio kelionės iš „Viltektos“ vadovo Tomo Segalio.
Tačiau suprasti, kokį konkursą aptarinėja šeši vyrai, matyt, trukdė juokas ir taurių skambėjimas. Apie tai STT tyrėjai nurodė ir teismui pateiktose įrašo išklotinėse.
Prokuroro veiksmus apskundė
Gavęs STT pažymą informacijos netikrino ir prokuroras.
„Tyrimo pradžioje nebuvo pagrindo nepasitikėti pareigūnų surinktais duomenimis. Tik atlikus kratas ir paėmus dokumentus paaiškėjo, kad „Viltekta“ visiškai nesusijusi su dumblo gamyklos projektavimu“, – tyrėjų klaidas teisme yra pripažinęs G.Tarasevičius.
Tikrovės neatitinkančią informaciją panaudojusio ir ikiteisminį tyrimą pradėjusio prokuroro veiksmus teisiami „Vilniaus vandenų“ darbuotojai buvo apskundę.
Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša nieko bloga neįžvelgė.
Žlugdyti verslininkus padėjo konkurentai
* Išgalvotos specialiųjų tarnybų pažymos ypač klestėjo prieš kelerius metus, kai verslininkai konkuravo dėl įvairių privatizuojamų objektų.
* Tai savo kaliu patyrė kelių didelių viešbučių savininkas Ž.Vasiliauskas, pabandęs dalyvauti bendrovės „Kauno keliai“ turto pardavimo aukcione. Kai verslininko bendrovė laimėjo aukcioną, įsipareigojusi sumokėti didžiausią kainą, jo konkurentai pasiūlė pačiam pasitraukti, jei nenori, kad būtų išmestas.
* Po šių pokalbių atsirado STT pažyma, kurioje teigiama, kad „Kauno keliai“ gali būti perkami už neaiškius pinigus. Pabandžius pasiaiškinti, kuo buvo paremtas šis teiginys, paaiškėjo, kad pažymą rašęs pareigūnas taip tik spėjo.
* Melaginga Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma sutrukdė ir bendrovei „Raseinių žuvininkystė“ nusipirkti „Birvėtos tvenkinius“.
* Valstybės turto fondui buvo pateikta pažyma, kurioje teigiama, kad „Birvėtos tvenkinius“ įsigijus „Raseinių žuvininkystei“, tikėtina, bus suduotas smūgis nacionaliniam saugumui.
* „Raseinių žuvininkystė“ dėl šios pažymos net kreipėsi į teismą, kuris nustatė, kad VSD apšmeižė bendrovę pateikdamas melagingą pažymą.
* Nors bendrovė bylą prieš VSD laimėjo, privatizavimo traukinys jau buvo nuvažiavęs.
* Panaši, tik dar skaudžiau pasibaigusi istorija atsitiko privatizuojant didžiausią Lietuvoje sanatoriją – Druskininkų „Eglę“.
* Šį konkursą turėjusios laimėti bendrovės „Sofvila“ akcininkas iš Alytaus V.Labutis ne tik neįsigijo sanatorijos, bet ir dėl konkurentų intrigų Lukiškių kalėjime nekaltai praleido tris mėnesius.
* Praėjus kelioms dienoms po Valstybės turto fondo skelbto „Eglės“ privatizavimo konkurso pas „Sofvilos“ akcininkus užsuko vienos konkursą pralaimėjusios firmos atstovas ir pareiškė, kad už laimėjimą reikia sumokėti milijoną litų grynaisiais. Priešingu atveju esą bus susidorota teisėsaugos pareigūnų rankomis, o konkurso nugalėtoja bus paskelbta kita bendrovė.
* Kai verslininkai mokėti atsisakė, Valstybės turto fondui buvo pateikta VSD Alytaus skyriaus parengta pažyma, kad „Sofvila“ gali būti nepatikima.
* Tuo metu „Sofvilos“ vadovas V.Labutis buvo suimtas. Remiantis VSD Alytaus skyriaus parengta informacija, verslininkas buvo apkaltintas vilkikų apiplėšimu.
* V.Labutis už grotų praleido tris mėnesius. Nepasitvirtinus gandais pagrįstiems kaltinimams į laisvę jis grįžo jau tuo metu, kai „Eglės“ privatizavimas buvo pasibaigęs. Sanatoriją įsigijo trečiąją vietą konkurse laimėjusi bendrovė ir jau buvo spėjusi akcijas perparduoti kitai firmai.
