Vos Seime atgijo ne kartą beviltiškai užgesę svarstymai apie tai, kaip pagaliau sutvarkyti lenkiškų pavardžių rašybą ir pamėginti vėl ištiesinti gerokai sukrypusius abiejų tautų santykius, atgijo ir nepakeičiamasis LLRA dučė V.Tomaševskis.
Šis apvaizdos malone Lietuvos europarlamentaras ir visa jo svita (LLRA grietinėlė Seime bei Vilniaus krašto savivaldoje) ant Europarlamento stalo išdriekė jaučio odos dydžio skundą apie tai, kad Lietuva nuo pat įstojimo į ES vis labiau spaudžia ne tik lenkus, bet ir visas kitas tautines mažumas.
Lietuviai nutraukė lenkiškų vadovėlių leidybą, vis mažina visų tautinių mažumų mokyklų finansavimą, visas jas žiauriai ir neteisingai verčia vienodai mokytis valstybinės kalbos – tokie ir panašūs LLRA kaltinimai išdėstyti rašte.
Skunde pridėtas ilgas sąrašas lenkiškų mokyklų, kurios dėl neva lietuvių priespaudos atsidūrė ant uždarymo ar agonijos ribos, o viską vainikuoja prašymas Briuseliui apginti Lietuvos lenkų švietimą.
Kaip ir V.Žirinovskio atveju – nieko ypač nauja. Seniai aišku, kad V.Tomaševskiui ir jo publikai būtina nuolat kurstyti tautinį ar net kaimyninių valstybių konfliktą.
Tačiau pagrindinis klausimas ne kiek ir kokia veido išraiška tų šauksmų klausysis ne Briuselis ar Strasbūras, bet oficialioji Varšuva, ypač dabar, lenkams išsirinkus naują prezidentą.
Po atvirai „koloradinių“ V.Tomaševskio viražų Varšuva ne taip meiliai buvo pradėjusi žvelgti į šį šauklį. O kaip bus dabar?
