Vilniuje benamiams dosniausi – „Krasnuchos“ konteineriai

Kiekvieną naktį išeidamas į gatvę Arūnas Braziulis jos kaip Dievo prašo malonės. „Gerbk gatvę – ji visą laiką tau duos“, – paaiškino iš Šiaulių atklydęs 50-metis benamis, pastogę radęs nedideliame sandėlyje prie Jono Basanavičiaus gatvės gėlių turgaus.

Skardines Arūnas rinko kaip profesionalas. Užtenka kartą sugniaužti maišą, kad pajustų, ar viduje yra skardinė.<br>V.Balkūno nuotr.
Skardines Arūnas rinko kaip profesionalas. Užtenka kartą sugniaužti maišą, kad pajustų, ar viduje yra skardinė.<br>V.Balkūno nuotr.
Su tarp konteinerių miegojusiu pažįstamu Slaviku A.Braziulis aptarė naujienas.<br>V.Balkūno nuotr.
Su tarp konteinerių miegojusiu pažįstamu Slaviku A.Braziulis aptarė naujienas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Arūnas Dumalakas („Lietuvos rytas“)

2015-05-31 23:51, atnaujinta 2017-11-25 10:53

Benamio A.Braziulio likimo broliai iki kraujo pliekiasi dėl konteinerių senamiestyje, o gatvės filosofas Arūnas naktimis ramiai patikrina Savanorių prospekto šiukšlių dėžes.

Daugeliui tai prastos reputacijos rajonas. Tik ne Arūnui, kuriam prilipo Žemaičio pravardė. Anot jo, „Krasnuchos“ konteineriai patys turtingiausi. Palyginti jis turi su kuo, nes laimę anksčiau bandė ir kitur.

Galbūt Žemaičiui sekasi ne tik dėl to, kad gerbia gatvę, bet ir vadovaujasi priesaku „Surinkti viską, ką įmanoma parduoti, suvalgyti ir išgerti“? „Sostinės“ žurnalistai įsiprašė į vieną naktinę kelionę su keistuoliu.

Į kuprinę sudėjo įrankius

„Kur tas mano „mersedesas“?“ – sutemus išlindęs iš sandėlio Žemaitis apžvelgė kiemą. Jis puikiai žinojo, kad vaikiškas vežimėlis prie pat durų, bet tyčia jį paminėjo, kad atvykėliai atkreiptų dėmesį.

Vežimėlį Arūnas perdirbęs: paaukštinęs, pailginęs rankeną, kad ilgų naktinių kelionių metu kojos nekliūtų už rėmo.

Panašų jis sukonstravęs sandėlio kaimynui Andriuchai, kuris konteinerius paprastai lanko su draugu Arnoldu.

Pasirengimas naktinei konteinerių vizitacijai vyksta dalykiškai. Pirmiausia Arūnas į kuprinę įsidėjo rankinę su įrankiais. Joje – replės, atsuktuvai, žnyplės. Jų prireiks, jeigu pavyks rasti išmestų senų televizorių, radijo imtuvų ar buities prietaisų metalui iškrapštyti.

Toje pačioje juodoje daug ko mačiusioje kuprinėje dingo plaktukas ir plastikinis butelis. Jo reikės, jeigu kelionės metu kankins troškulys.

Gamina specialius kablius

Paskui ateina metas kitiems įrankiams patikrinti. Pirmiausia apžiūrima vadinamoji meškerė. Tai – tikrai iš meškerės pagamintas sustumiamas įrankis buteliams iš antrinių žaliavų konteinerių išgriebti.

Kitas kablys pagamintas iš skėčio koto. Kad mažiau užimtų vietos, jis taip pat sustumiamas ir skirtas toliau ar giliau konteineriuose esantiems polietileno maišams užkabinti ir pradrėksti.

Žemaitis pajuokavo, kad galėtų šį įrankį patentuoti, nes yra jo išradėjas. Tokių įrankių jis pagaminęs ne vieną, aprūpinęs likimo brolius ir seseris.

Maršrutą reikia apgalvoti

Koks skystis teliūskuoja nedideliame buteliuke prie „mersedeso“ rankenos, paaiškėjo vėliau, jau kelionės metu. Tokio pat skysčio kitą buteliuką Arūnas išsitraukė iš po skverno, jo yra ir firminėje gertuvėje, žinoma, surastoje prie konteinerio.

Tai – „darbinis konjakas“. Jo Arūnas kartais gurkštelėdavo kelionės metu. „Darbinis konjakas“ – burnos skalavimo skystis, kurio galima įsigyti tik vis dar neišnykusiuose kioskuose. Kaina – 72 centai.

Prieš iškeliaujant į trasą apgalvojamas maršrutas. Reikia pamąstyti, kur kuriuos konteinerius išveža. Jei neseniai lankėsi šiukšliavežiai, neverta varginti kojų ten einant.

Taip pat reikia prisiminti, kuriose kavinėse ar restoranuose tą vakarą vyksta pokyliai. Tarkime, trečiadieniais ir penktadieniais į „Carskoje selo“ Savanorių prospekte mėgsta suvažiuoti rusai, todėl tomis dienomis ten konteineriai būna dosnesni.

Sakysite, kad daugiausia galima rasti konteineriuose prie turtingų vilniečių namų? Taip, dalis tiesos yra. Bet A.Braziuliui dosniausi konteineriai neramiame proletariato rajone – Savanorių prospekte.

„Krasnuchoje“ žmonės mėgsta išgerti, o kartu – užkąsti. Todėl konteineriuose daug ko galima rasti. Ten ir visai gerų drabužių išmeta. O vietiniai tingi tuščią skardinę net nuo žemės pakelti. Geriau stovės prie parduotuvės ir prašinės centų. Nemėgstu aš tokių“, – nusispjovė Arūnas.

Tvarkos pamoko ir kitus

Pirmas sustojimas – „pas Marčelą“ – Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos filialo Vytenio gatvėje.

„Pas Marčelą“ – išskirtinė vieta. Kiek maišų su neatidarytais degtinės, viskio buteliais čia Žemaitis radęs! O kiek mobiliųjų telefonų! Bet šį kartą tuščia. Prožektoriumi pašvietęs į antrinių žaliavų konteinerius Arūnas įsitikino, kad jų vidus tuščias. Todėl rytoj „Marčelą“ galima išbraukti iš kelionės maršruto.

Pasukęs į kitą vietą, prie kitų konteinerių, Arūnas pastebėjo krebždančią žmogystą, mėginančią ant ratukų užkelti krovinį.

„Neskubėk, sutvarkyk viską. Suspėsi“, – tvarkos pamokė narkomaną. Ne konkurentas jis Arūnui, šiame rajone taip pat seniai dirbantis.

A.Braziulis tvarkai nusižengia tik eidamas per gatvę. Būtinai išlįs prieš pat automobilio nosį, neapsidairys. Ir gatvę kirs ten, kur dviguba ištisinė linija, degant raudonam šviesoforo signalui.

„Nemokate gatvės pereiti, bėgate – įvertino savo palydovų veiksmus Žemaitis. – Reikia neskubant, iš lėto. Tada nė vienas vairuotojas neišdrįsta net pasignalizuoti.“

Vasaros naktimis jis tiek išdrąsėja, kad stumdamas „mersedesą“ žingsniuoja gatvės viduriu.

Sutrypia kaip kanopomis

Skardines Arūnas rinko kaip profesionalas. Jam užtenka vieną kartą sugniaužti polietileno maišą, kad sužinotų, ar yra viduje skardinė, ar ne. Išduoda specifinis garsas.

Tik radus skardinę nereikia iš karto džiaugtis, nes kai kurios iš aliuminio (tokios tinka), o kitos – kitokio metalo. Šias išduoda matinis dugnas.

„Netriukšmauk“, – kita Arūno pamoka tokiems kaip jis. „Vasarą žmonės miega atsidarę langus. O kai kurie iš mūsų skardines numeta ant žemės ir trypia jas kaip arkliai kanopomis“, – piktinosi A.Braziulis.

Padėjęs skardinę jis pademonstravo, kaip nekelti triukšmo palengva užminant koja. Pasigirdo tik trakštelėjimas. Dabar skardinė užims mažiau vietos.

„Dažyta siena“, – dar viena Arūno pamėgta vieta netoli M.K.Čiurlionio gatvės. Taip benamiai ją praminė dėl to, kad siena buvo išmarginta gražiais grafičiais. Bet dabar ten konteinerių nebėra. Kadaise jie buvo turtingiausi.

Priėjęs prie konteinerio A.Braziulis žvelgia į priekį: „O, šitą reikės rytoj papurtyti.“ Nereikia lėkti lyg akis išdegus. Pripildys vilniečiai konteinerį, tada ir iškratysi.

Kratydamas Žemaitis mato, kas vyksta aplinkui. Naktimis pastebi tvarkingai apsirengusius pensininkus, darančius tą patį, ką ir benamiai. Gėdydamiesi naršyti po konteinerius, jie ateina naktimis.

„Jiems gėda. O man ko gėdytis? Nebent pačiam savęs. Esu nepriklausomas, galiu eiti į darbą, galiu neiti“, – svarstė benamis.

Pripylė 8 litrus degtinės

Žemaitės gatvėje kartą Arūnui pavyko iš konteinerių sugraibyti bent trisdešimt nugertų degtinės butelių. Pradėjo juos atidarinėti, pilti skystį į stiklainius – aštuonis litrus degtinės prisipylė.

Tai – vieno viešbučio, kuriame vyko renginys, vaišės. A.Braziulis gali valandų valandas pasakoti, kur iš kokių neištuštintų butelių radęs, bet juk ne vien gėrimais gyvas būsi.

A.Braziulis geru žodžiu paminėjo prekybos centrus „Fresh Market“ ir „Iki“: „Jėzau Marija, kokių kumpių, dešrų prie jų esu ištraukęs! Ir viskas supakuota, tik po mėnesio baigsis galiojimo terminas!“

Tik prie „Rimi Hypermarket“ Savanorių prospekte prie konteinerių geriau nesiartinti – juos apsaugininkai pro langelį ir naktį stebi. Į šituos konteinerius tik narkomanai kartais išdrįsta įsisukti. „Čiumpa kelis jogurto indelius ir bėga. Narkomanų organizmui reikia gliukozės“, – paaiškino Žemaitis.

Nauji marškiniai, glaudės

Arūnas tiksliai žino, kiek sveria „šampaninis“ arba šampano butelis – 700 gramų. O už tokių butelių stiklo duženų kilogramą supirktuvėse moka po 11 centų.

„Pažiūrėsime, kuo Santuokų rūmai mums dosnūs“, – į kitus konteinerius rodė kryptį Arūnas. Jo žodžiais, kartais net vieną akį tenka primerkti žvelgiant į šių konteinerių vidų. Tiek juose vestuvininkų primėtytų šampano butelių. Kelis jų Žemaitis pastebėjo ir šį kartą.

Treji vyriški marškiniai, dvejos glaudės. Viskas supakuota, lyg ką tik iš parduotuvės. Tai – radiniai konteineriuose netoli Santuokų rūmų. Kažkas parsinešė namo nusipirkęs, nepatiko ir švystelėjo į konteinerį.

Tiesa, marškinius ir glaudes Arūnas rado prieš porą dienų. Nieko doro nežadėjo ir „Kristinkos“ konteineriai. Prabėgomis metęs į juos žvilgsnį Arūnas net nekišo į vidų rankų.

Būna taip, kad Arūno „mersedesas“ į bazę grįžta visiškai tuščias? Ne. Bent porą skardinių iš kelionės būtina parsivežti, tuščiomis grįžti nevalia. Tai – dar vienas Žemaičio priesakas.

O jeigu Žemaitis užsispiria, gali ir 6 valandas per naktį keliauti. Sparčiu žingsniu, ne taip, kaip kiti benamiai vilkdami kojas.

Slaviką prikėlė iš miegų

Klaidžiais kiemais pasukome į Savanorių prospektą, Arūno rojų. Konteineriai pilni, Arūnas iš jų vieną po kitos į „mersedesą“ krovė pigaus alaus skardines.

„Ar gyvas? A, dar gyvas, tai gerai“, – netikėtai sujudėjus skudurų krūvai įvertino A.Braziulis.

Tarp konteinerių miegojo Slavikas, senas Žemaičio pažįstamas. Aptariamos paskutinės naujienos, teiraujamasi, kur Slaviko porininkas Dima. Pasirodo, jis susirado meilę, trisdešimčia metų vyresnę moteriškę.

„Imk, atsigaivink, sušilk“, – išsitraukęs „darbinio konjako“ buteliuką draugui pasiūlė A.Braziulis. Šis kriokdamas išgėrė ir vėl nuvirto miegoti.

Šią žiemą Slavikui jau nepasisekė – nušalo kojų pirštus, juos teko amputuoti. Prieš užknarkdamas jis Žemaičiui dar pasigyrė konteineryje radęs tinkamo dydžio batus. Esą iš krokodilų odos. „Neblogi, tik padas truputį praplyšęs“, – įvertino Arūnas.

Gaila supjaustyto kūrinio

Daugiau nei trijų valandų kelionė baigta. Prieš poilsį Arūnas iš sandėlio išsitraukė rokerių dovanotą pypkę, kurią dabar gali ramiai surūkyti.

Prieš lįsdamas į guolį ilsėtis jis apžvelgė ant sandėlio medinės sienos pakabintą paveikslo reprodukciją, kurioje vaizduojami parskridę varnėnai. „Et, kerėpla meno kūrinį supjaustė. Grožis kažkam užkliuvo. Čia juk mūsiškiai špokai“, – perbraukęs ranka sudarkytą popierių atsiduso Žemaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.