Pirmadienį mitingą prie Vyriausybės rengiantys LLRA atstovai teigia, kad lenkiškų mokyklų moksleiviai turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, trūksta mokytojų parengimo, todėl lietuvių kalbos egzamine jiems turėtų būti skiriamos kitos užduotys.
D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad suvienodinus lietuvių kalbos egzaminą „mažumoms iki 2019 metų vertinimo kriterijai yra daug mažesni“.
Prezidentės teigimu, lenkiškos mokyklos reorganizuojamos dėl tos pačios priežasties kaip ir lietuviškos – mažėjančio mokinių skaičiaus.
„Per pastaruosius dešimt metų lenkiškose mokyklose vaikų skaičius sumažėjo 48 procentais. Reforma vienodai liečia tiek lietuviškas, tiek lenkiškas, tiek rusiškas mokyklas. Daugelis jų persitvarkė“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė LLRA atstovė Edita Tamošiūnaitė pirmadienį sakė, kad pernai rudenį sostinės, Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybės kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl 17 vidurinių mokyklų akreditavimo ilgosiomis gimnazijomis, kad jos galėtų ugdymo procesą vykdyti nuo pirmos iki dvyliktos klasės, tačiau ministerija tam nepritarė.
Ji pareiškė, kad tautinių mažumų mokykloms taikomi dvigubi standartai, nes švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis teisingumo ministras Juozas Bernatonis leido reorganizuoti Vilniaus Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Tuskulėnų vidurines mokyklas į ilgąsias gimnazijas. Dar dėl vienos – Abraomo Kulviečio mokyklos – siekio tapti ilgąja gimnazija su klasikinio ugdymo pakraipa šiuo metu ŠMM atliekamas vertinimas.
Dėl šių klausimų pirmadienį prie Vyriausybės rengiama protesto akcija.
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas sakė, dėl reorganizavimo piktinasi tiek lietuviškų, tiek lenkiškų mokyklų bendruomenės, tačiau LLRA nusprendė naudoti „tautinės diskriminacijos“ argumentus.
Kartu ministerijos atstovas pripažino, kad pirmadienio protestus „galbūt galėjo lemti“ praėjusią savaitę priimtas J.Bernatonio sprendimas dėl ilgosios gimnazijos statuso suteikimo kelioms lietuviškoms mokykloms Vilniuje. Anot A.Aldakausko, iki J.Bernatonio atėjimo ministerijoje buvo linkstama netvirtinti specializuotų ugdymo sampratų mokykloms, laikantis nuostatos, kad išimčių įgyvendinant švietimo reformą turi būti kuo mažiau.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 161 (13,4 proc.) yra ilgoji gimnazija.
Vilniuje yra 13 ilgųjų gimnazijų ir jos sudaro 8,4 proc. nuo visų 154 sostinės bendrojo ugdymo mokyklų.
