Saulėtas graikiško rojaus kampelis dar neatšaukiamas

Žinote tą svajonę – išeisime į pensiją, o tada nusipirksime savo rojaus kampelį po saule. Tai jau ilgus dešimtmečius daro vokiečių, britų, prancūzų, skandinavų ir daugybės kitų pasaulio šalių pensininkai.

Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Jonušytė

Jun 9, 2015, 5:52 PM, atnaujinta Nov 23, 2017, 12:43 PM

Dažnai nuo jaunystės dienų po Graikiją, Ispaniją, Turkiją, Italiją keliaujančios poros per keletą dešimtmečių paprastai suranda tą savo rojaus lopinėlį, pereina kryžiaus kelius jį įsigyjant, tada savo naujus, išsvajotus namus paverčia vieta, apie kurią tiek vakarų šnabždėtasi, galvota, kuriai tiek taupyta, dėl kurios parduoti ar išnuomoti gimtieji namai, nežiūrint, kad juose gimė vaikai ir net anūkai.

Galų gale nutiko taip, kad šimtai tūkstančių „saulės imigrantų“ dabar reziduoja Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje, Floridoje, Australijoje, Meksikoje ir ten leidžia gražiausias jiems dar likusias gyvenimo dienas.

Graikijoje reta sala ir retas kaimas neturi užsieniečių senjorų. Kone bankrutuojanti šalis buvo beišsigąstanti, kad britai, vokiečiai, šveicarai puls bėgti iš skęstančio laivo.

O ir apskritai, išsvajotu gyvenimu po saule pakankamai pasidžiaugę užsieniečiai lyg ir turėtų, ypač prisimindami savo šaknis, laukti gyvenimo saulėlydžio, sugrįžę į gimtuosius namus.

Tačiau – ne. Pasirodo, didžioji Graikijos krizė su užsieniečių pensininkų noru savo įsigytą ir susikurtą rojaus kampelį parduoti neturi nieko bendra.

Graikiškose nekilnojamojo turto agentūrose pasiklausinėjus, kodėl iš dešimties vienoje ar kitoje saloje parduodamų autentiškų tradicinių namų (kaimo namų, ne vilų) vidutiniškai kokie 7 priklauso pensininkams iš užsienio, atsakymas beveik visada toks pat: „Taip yra nuo seno. Į savo gimtąsias vietas jie tebenori sugrįžti, kad būtų arčiau vaikų ar anūkų. Arba dėl sveikatos problemų“. Nieko stebėtino, kad vyresnio amžiaus žmonėms pasitikėjimo, tarkim, Graikijos medicinos institucijos nekelia, o vaikai ir anūkai, kaip dažnai tikimasi, aplankyti svečiose šalyse įsikūrusių tėvų ir senelių vis dėlto nesusiruošia taip dažnai, kaip galėtų tai daryti gimtinėje.

Deja, šiuo metu brangiai parduoti išsvajotą rojaus kampelį – ar tai būtų autentiška graikiško kaimo sodyba, ar puikiai restauruoti kokio nors akmeninio vyno rūsio, malūno, vienuolyno griuvėsiai – mažai kam pavyksta.

Nepaisant visko, lietinga Anglija, vėsokos Beniliukso šalys iš ten kilusius „saulės emigrantus“ gilioje senatvėje parsivilioja prigimtine kultūra, šeiminiais ryšiais ir geresne socialine bei medicinine priežiūra.

Tačiau per dešimtmetį teko patirti, kad nemažai esama ir tokių, kurie negrįžtamai įsimyli savo atrastos žemės lopinėlį po saule, o jų vaikai ir anūkai į Graikiją atvyksta dažniau nei į kokį Dievo pamirštą kaimelį Švedijoje, Anglijoje ar Belgijoje.

Mano akimis, visi tie žmonės, kurie savo gyvenimo saulėlydį planavo sutikti valgtdami sardines, apšlakstytas nuosavo citrinmedžio vaisių sultimis, mėgaujantis graikišku jogurtu su savo kopinėtu čiobrelių medumi, grožintis šilta jūra ir mėgaujantis ne mažiau šiltu bendravimu su vietiniais, į savo senatvę investavo labai neprastai.

Neabejoju, kad po dešimtmečio, kito, šiais vakariečių pramintais takais patrauks ir būsimi Lietuvos senjorai. Saulėtas rojaus kampelis tikrai neatšaukiamas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?