Laukia bendruomenės pagalbos
Sūnaus globą praradusiai Gražinai Leščinskienei neseniai pasiūlyta galimybė, kad ją stebėtų psichologas, kuris vėliau įvertintų, ar moteris pajėgi rūpintis sūnumi, bei parengtų išvadas, kurias svarstytų teismas. Esant palankiam vertinimui berniuko mamai vėl šmėstelėtų viltis pačiai auginti sūnų. Tiesa, moteriai privataus psichologo paslaugos kainuotų apie 80 tūkst. kronų (apie 10 tūkst. eurų). G.Leščinskienė tikisi sulaukti lietuvių bendruomenės paramos.
Aktyviai su vaikų globą praradusiais tėvais bendraujanti ir Norvegijoje gyvenanti Neringa Ozolina patvirtino, kad sumos, kurių reikia nepriklausomų ekspertų pagalbos ieškantiems tėvams, yra milžiniškos.
„Tai gali būti keli šimtai tūkstančių. Privačiai samdomi ekspertai ir psichologai, kurie gali pateikti raportus, ekspertizes proceso metu, kainuoja beprotiškai brangiai. Įvairios institucijos siūlo tėvams pagalbą, bet neretai už tai reikia susimokėti. Vieša paslaptis, kad vieno tokio raporto parengimas kainuoja apie 10 tūkst. eurų“, – sakė pašnekovė.
Ekspertizės trunka mėnesius
Anot jos, būta atvejų, kai ir nepriklausomų ekspertų pagalba šeimoms nepadėjo: „Pažįstu daug norvegų šeimų, kurios kreipdavosi tokių mokamų paslaugų ir gaudavo ne vieną, o net kelias tokias ekspertų išvadas, bet jiems tai nė kiek nepadėdavo. Šių raportų apie situaciją šeimoje negalima gauti per mėnesį ar du, tai užtrunka iki pusmečio, paskui reikalaujama tam tikrų papildomų dokumentų.
Kai vaikas praleidžia pas globėjus metus ar dvejus, dažniausiai tėvai išgirsta sprendimą, kad jis nebus grąžintas, nes jis jau prisirišo prie globėjų, jo grąžinimas šeimai būtų jam pačiam per didelė žala,“ – kalbėjo pašnekovė.
Pasak N.Ozolinos, tokiais atvejais samdytų ekspertų paslaugos tapdavo bevertėmis: „Dažnai pinigai būdavo išmetami į balą. Norvegijoje galioja kiti įstatymai, vaikai priklauso valstybei, o ne biologinei šeimai. Net mokykloje mokoma, kad nereikia per daug prisirišti prie tėvų. Aš pati Motinos dienos proga gaunu atvirukus, adresuotus „Neringai“, o ne „Mamai“, nors mano ryšys su vaikais yra labai stiprus.“
Sąskaitas turės apmokėti Lietuva?
Į klausimą, ką turėtų daryti į tokią padėtį patekusios šeimos, kurioms reikia kreiptis į specialistus, o pinigų tam nėra, pašnekovė sakė: „Mano nuomone, mūsų žmonės nieko neprivalo, nes kad ir kaip būtų, jie Norvegijoje nėra vertinami taip pat, kaip norvegai. Nors šioje šalyje išdidžiai sakoma, kad rasizmo jų šalyje nėra, iš tiesų jis yra. Lietuviai niekada nebus svarstomi teisme tuo pačiu lygmeniu kaip norvegai.“
N.Ozolinos teigimu, tokios situacijos yra Lietuvos vyriausybės problema, o ne šeimų: „Mūsų Vyriausybė privalo užmegzti tokį pat dialogą, kaip tai padarė 2011-aisiais dėl kalinių grąžinimo. Lygiai tokiu pat būdu reikia siekti dialogo ir individualios sutarties dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą. Juk tai Lietuvos piliečiai.“
Lietuvius siūlo deportuoti
Pašnekovė pabrėžė, kad lygiai taip pat, kaip deportuojami įstatymams nusižengę žmonės, taip turėtų būti deportuojamos ir šeimos, neišmokusios prisitaikyti visuomenėje. „Tokios šeimos privalo būti siunčiamos atgal į Lietuvą. Mūsų šalies piliečiai, atvykę į Norvegiją su aukštojo mokslo diplomais, šiandien plauna grindis ir dirba ant stogų su plaktukais vien dėl to, kad nemoka kalbos ir laikomi antrarūšiais“, – kalbėjo N.Ozolina.
„Gabrieliaus byla yra Lietuvos garbė klausimas, kitos valstybės – Indija, Slovakija, Čekija ėmėsi veiksmų. Kai Indijos prezidentas paskambino Norvegijos karaliui ir pareiškė, kad imsis diplomatinių veiksmų, ir pagrasino nutraukti santykius, reikalai pajudėjo, o kodėl mūsiškiai negali?“ –karščiavosi pašnekovė ir pridūrė, kad į tris paprastus klausimus Lietuvos užsienio reikalų ministerija negalėjo atsakyti net du mėnesius.
„Jei Lietuva nesugeba išspręsti tokių klausimų, tai tegul toms šeimoms, kurios kovoja už savo vaikus, padeda bent finansiškai. Gal ponas Linas Linkevičius, kuris man patarinėja, kad įspėčiau mamas, jog mažiau gertų, tegul toms šeimoms bent pinigais padeda“, – kalbėjo N.Ozolina. Jos teigimu, nei smurto, nei alkoholizmo faktų bylose neminima.
Lietuvio įsivaikinti neleido
„Mes su vyru norėjome patikrinti, ar lengva įsivaikinti, ir baigėme dviejų savaičių kursus. Turime didelius namus su dešimt miegamųjų ir sėkmingai auginame keturis vaikus. Mes gavome teisę įsivaikinti vaiką, bet mums siūlė įsivaikinti lenką, siūlė norvegą, kurio mama narkomanė, ir vieną romų tautybės vaiką, bet griežtai atsisakyta duoti įvaikinti lietuvį, kad jo neišvežtume į Lietuvą“, – pasakojo lietuvė.
„Kodėl norvegai labiausiai bijo, kad lietuviai neparvažiuotų į Lietuvą? Šalis susikūrusi tokią sistemą, su kuria pati nesusitvarko“, – emocingai kalbėjo moteris.
„Dešimt metų buvau susituokusi su Norvegijos piliečiu, susilaukėme dviejų dukrų, o dabar esu ištekėjusi už Latvijos piliečio, kartu auginame du sūnus. Mano vyras ne tik nėra Norvegijos pilietis, bet net ir norvegiškai nemoka. Mums buvo pasakyta, kad norint būti globėju reikia mokytis trejus metus, galiu pasakyti – tai nesąmonė. Mano vyras tuose kursuose tikrai nieko nesuprato, bet jam net nebuvo jokio intereso, kad ten būtų koks nors vertėjas“, – atvirai sakė N.Ozolina.
A.Sysas: „Išvykdami su mumis nesitarė“
Seimo narys Algirdas Sysas, paklaustas apie galimą Lietuvos paramą emigrantų šeimoms, buvo kategoriškas: „Tikrai manau, kad pačios šeimos turėtų galvoti, kaip spręsti šias problemas. Pagalba galėtų būti įmanoma tik išimtiniais atvejais ir negali virsti taisykle.“
A.Syso teigimu, juk patys žmonės savo emigracijos su valstybe nederina, mokesčių nemoka ir galbūt uždirba nemažus atlyginimus, o štai ištikus bėdai jau nori naudotis valstybės pagalba: „Pasikartosiu, finansinė pagalba tik labai išimtiniais atvejais. Juk būtų neteisinga visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu jų uždirbtus pinigus vėliau atiduoti specialistams Norvegijoje.“
A.Stancikienė: „Nežinau, ar valstybė gali švaistytis tokiomis sumomis“
Seimo narė Aurelija Stancikienė, paklausta, ar Lietuva turėtų finansiškai pagelbėti privačius ekspertus turinčioms samdyti šeimoms, sakė: „Neseniai gavome informaciją apie vieną vaiko atėmimo atvejį iš Jungtinės Karalystės, kur veikiausiai pati mama yra neteisi, tad šito atvejo nenagrinėjame ir manome, kad gerai, kad valstybė vaiką ėmė ginti. Juo labiau neaišku, kaip viskas būtų susiklostę, jei kalbėtume apie analogišką istoriją Lietuvoje...“
A.Stancikienė teigė, kad negali būti vieno atsakymą į klausimą: negi valstybė turi ginti mamą, kuri savo vaikus pardavinėjo? Ir tokias ekspertizes reikia Lietuvai apmokėti? Valstybė turi rūpintis savo piliečiais, bet gal Lietuva gali išsireikalauti, kad tokios ekspertizės būtų atliekamos čia? Pas mus jos juk pigesnės. Neturiu vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar valstybė turėtų tokiomis sumomis švaistytis“, – kalbėjo Seimo narė.
Ambasadorius: „Kiekvienas atvejis – individualus“
„Vaiko apsaugos tarnyba šeimoms, susidūrusioms su sunkumais, teikia savanorišką pagalbą namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose, – sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas. – Vaikams suteikiama galimybė lankytis dienos centruose, nuolat teikiamos specialistų konsultacijos, išskirtiniais atvejais gali būti skiriamas asmuo, kurį laiką padėsiantis buityje. Kiekvienos šeimos atvejis vertinamas individualiai, kad būtų galima teikti veiksmingiausią pagalbą.“
Su N.Ozolinos išsakytomis mintimis, kad vaikai priklauso ne šeimai, o valstybei, pašnekovas kategoriškai nesutiko ir teigė, kad Norvegijoje, kaip ir visose šalyse, pirminė ir didžiausia atsakomybė už vaikus tenka jų tėvams. „Visų didžiausias interesas, kad vaikas užaugtų savo šeimoje, tad vaiko atskyrimas nuo jo tėvų visada yra paskutinė priemonė, kurios imamasi. Vaiko apsaugos tarnybos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir raidai, reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba bei globa“, – sakė ambasadorius.
Teisinė pagalba – nemokama
Apskrities Vaikų ir socialinės rūpybos komitetui nusprendus leisti perimti vaiko globą, vaiko tėvams teikiama nemokama teisinė pagalba ir galimybė apskųsti vaiko gerovės bylų sprendimus.
„Vaiko tėvai turi teisę į privatų advokatą, kuris skiriamas nemokamai, taip pat – į vertėją, kuris padeda palaikyti ryšį su savivaldybės vaikų globos institucijomis, socialinių reikalų komitetu arba teismo proceso metu. Be to, didžiajai daliai bylų, susijusių su vaiko globa, taip pat skiriamas situaciją vertinantis ir ekspertinę nuomonę pateikiantis psichologas“, – teigė ambasadorius.
Situacija apipinta gandais
D. Malmerio Halvorseno teigimu, apmaudu, kad Norvegijos siekį rūpintis vaikų gerove bandoma apipinti gandais – esą vaikai gali būti atimami iš savo šeimų be adekvataus pagrindo, kad norvegų šeimos galėtų juos įvaikinti ir iš to užsidirbti.
„Gaunama 1500–1700 eurų finansinė parama vaikų globėjams sudaro vos trečdalį vidutinio mėnesinio norvegiško atlyginimo. Tai toks pats proporcinis santykis, kaip ir Lietuvoje. Šie pinigai nėra papildomos šeimos pajamos – tai vaiko priežiūrai būtinos lėšos“, – sakė ambasadorius. Jis pabrėžė, kad globos perėmimo procesas griežtai teisiškai reguliuojamas, vyksta daug patikrų, siekiama užtikrinti visų interesus.
