Šis omonininkas jau prieš ketverius metus buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos pareigūnų žudynių, jam skirta maksimali bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos. Tačiau dabar siekiama, kad jis kalėtų ne kaip kriminalinis, o kaip karo nusikaltėlis.
LAT netrukus turės imtis ir kitos panašios bylos – prokurorai nutarė apskųsti Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimą išteisinti dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų už akių teistus Vilniaus OMON vadus B.Makutynovičių ir V.Razvodovą.
Kitokio pasirinkimo prokurorai neturėjo, nes VAT išteisinamasis nuosprendis sukėlė Lietuvoje sprogusios bombos efektą, o per šalį nuvilnijo pasipiktinimo teisėsauga audra.
Visuomenei ir gal net prokurorams nuosprendis buvo visiškai netikėtas.
Omonininkai kaltinami dėl 16 epizodų. Tai Lietuvos pasienio postų užpuolimai, šalies pareigūnų žalojimo ir apšaudymo atvejai. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti 39 asmenys.
Žmonės dar gerai prisimena, kaip 1991 metais kaltinamieji terorizavo Lietuvos pareigūnus, rėmė Maskvos okupacinių jėgos struktūrų represijas.
Atrodytų, kokių galėtų kilti abejonių dėl šių asmenų kaltės? Tačiau VAT teisėjų kolegija juos išteisino. Tik ne todėl, kad laiko nekaltais.
Nuosprendis grindžiamas formaliais teisiniais argumentais – omonininkų esą negalima nuteisti pagal prokurorų suformuluotus kaltinimus.
Teisėjai kaltinamajame akte pasigedo aiškiai apibrėžtų sąlygų, kurios leistų bylą nagrinėti pagal tarptautinės teisės normas ir taikyti Ženevos konvencijos nuostatas.
Kitaip sakant, teisėjų nuomone, prokurorai privalėjo keisti kaltinamąjį aktą, galbūt kaltinti B.Makutynovičių ir V.Razvodovą kriminaliniais, o ne karo nusikaltimais, ir esą net siuntė signalus, kad tai būtų padaryta. Procesinė teisė suteikia prokurorams šią galimybę, bet teisėjai negali jiems tiesiai nurodinėti, kaip elgtis.
Dabar vieni smerkia teisėjus, kiti piktinasi prokurorais, treti prie kryžiaus kala visą teisėsaugą, net įžvelgia sąmokslą prieš Lietuvą.
Dešiniųjų patriarchas V.Landsbergis omonininkų išteisinimą pavadino įžūliu absurdu, tvirtindamas, kad prokurorai ir teisėjai padarė didelę paslaugą dabartinės Rusijos valdžiai, ir net klausė, ar nereikėtų jų pačių už tai teisti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas, anuomet ėjęs generalinio prokuroro pareigas, nuosprendį irgi pavadino didžiule teisine ir moraline klaida.
Bet, sprendžiant iš teisininkų bendruomenės vertinimų, susidaro įspūdis, kad nuteisti omonininkus pagal prokurorų kaltinamojo akto formuluotes teisėjams iš tiesų nebuvo paprasta.
Kandidatas į generalinius prokurorus N.Meilutis netgi priekaištavo savo galimiems būsimiesiems pavaldiniams, kad jie nereagavo į teismo siunčiamus signalus ir nepakeitė kaltinimo.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad prokurorai dėl šios bylos jautė politikų spaudimą, buvo skubinami ją greičiau baigti, raginami kaltinti omonininkus būtent karo nusikaltimais.
Taip pat neatsakyta ir į klausimą, kodėl VAT nutarė tiesiog išteisinti omonininkus, nors ir galėjo rinktis kitą išeitį – grąžinti bylą prokuratūrai. Tai būtų tikrai geresnis sprendimas, kuris nebūtų suteikęs Maskvai propagandinio ginklo prieš Lietuvą.
Aišku, teisėjai – ne politikai, jiems pirmiausia rūpi bylos teisinių formuluočių tikslumas, o ne tarptautiniai padariniai. Todėl ir šį išteisinamąjį nuosprendį kai kas laiko teismų nepriklausomumo pavyzdžiu.
Kita vertus, ypač rezonansinės bylos neišvengiamai atsiduria visuomenės taikiklyje, todėl būtina labai įtikinamai paaiškinti, kodėl priimamas sprendimas, daugeliui žmonių atimantis žadą.
Negali sakyti, kad šįkart nebuvo teisėjų paaiškinimų. Bet jie irgi sukėlė erzelio. Kaip vertinti, pavyzdžiui, teismo argumentus, kad už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams, o omonininkų negalima nuteisti pagal tarptautinę teisę, nes kaltinimas nepagrindžia, jog jie veikė karinės padėties, ginkluoto konflikto ir okupacijos sąlygomis?
Vadovaudamasi tokia logika Lietuva turėtų už akių teisti ne B.Makutynovičių ir V.Razvodovą, o buvusį Sovietų Sąjungos vadovą, Nobelio taikos premijos laureatą M.Gorbačiovą. Tik ar tai įmanoma?
Lietuvą sukrėtęs VAT sprendimas, regis, iškėlė ir rimtą teisinį galvosūkį, kurį dabar teks spręsti jau LAT teisėjams. Paprasčiausia išeitis – panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, o gal ir grąžinti bylą prokuratūrai.
Bet būtų blogiausia, jei šią bylą kaip karštą bulvę teisėjai ir prokurorai tik mėtytų vieni kitiems.
Tikslaus ir gerai argumentuoto teisinio sprendimo reikia ir todėl, kad dabar byla sukėlė tarptautinį atgarsį.
Skubina ir laikas. Ilgai delsiant omonininkų gali nepavykti nuteisti ir pagal kriminalinius kaltinimus dėl suėjusios senaties.
O tai jau būtų visiškas Lietuvos teisinis pralaimėjimas.
