„Vos prieš kelias minutes Lietuvos padangėje buvo pastebėtas sukantis ratus strateginis bombonešis „Boeing B-52 Stratofortress“, priklausantis USAF!“ – taip reagavo „Facebook“ susikūrusios aviacijos mėgėjų grupės atstovas, kuris, kaip ir puslapio gerbėjai, ėmė viešinti virš Jonavos ir Kauno besisukiojančio B-52 nuotraukas.
Pasisukioję virš Lietuvos, kurioje vyksta tarptautinės NATO pratybos „Sabre Strike“, milžiniški amerikiečių bombonešiai išskrido, tačiau dar turėtų dalyvauti kitose Aljanso pratybose BALTOPS 15. Šiose pratybose dalyvaus per šimtą keliolikos šalių orlaivių bei laivų.
Vyko karinės pratybos
Sąjungininkų kariai pratybų metu turėjo perimti priešo užimtą oro uostą.
„Desantininkai leisis ant pakilimo tako, susirinks ir judės valyti taikinių trijose oro uosto teritorijose ir juos išvalę įsitvirtins šiose pozicijose, kad galėtų atvykti daugiau pajėgų“, – prieš prasidedant pratyboms kalbėjo JAV 173 brigados operacijų karininkė Maribel Brown.
Per pratybas kariai veikė pagal scenarijų, pagal kurį Kauno oro uostas yra užimtas priešo pajėgų – jų vaidmenį atliko apie 60 Lietuvos karių. Sąjungininkų tikslas buvo perimti iš priešo užimtą strateginį objektą.
Pirmiausia virš oro uosto pakilo bombonešis, kuris turėjo neutralizuoti priešlėktuvinę priešo gynybą, kad žemiau skrendantys orlaiviai galėtų išlaipinti penkiais lėktuvais į Kauną iš Vičenzos oro pajėgų bazės Italijoje atgabentus 170 JAV ir Vokietijos oro desantininkų.
Nusileidę oro uoste, jie šturmavo priešiškas oro uostą užėmusias pajėgas. Oro desanto užduotis buvo atlaisvinti pakilimo taką, kad oro uoste galėtų nusileisti lėktuvas su daugiau pajėgų.
Karių vertinimu, operacija buvo sudėtinga koordinaciniu atžvilgiu: joje dalyvavo kelios kariuomenės rūšys, be to, į Kauną atskridusiems lėktuvams teko įveikti didelius atstumus.
Operacija oro uoste prasidėjo prieš vidurnaktį ir tęsėsi iki ryto. Jos metu oro uoste civiliai skrydžiai nevyko.
Padangėje – galingi ginklai
JAV atstovauja keli laivai, tarp jų desantinis „USS San Antonio“ su jūrų pėstininkų batalionu (apie 800 kariškių), be to, amerikiečių vaidmuo bus ypač svarbus ten, kur jie yra itin stiprūs, – padangėse. Pratybose dalyvauja JAV oro pajėgų naikintuvai F-16 ir strateginiai bombonešiai B-52.
Dar praėjusio šimtmečio 6-ajame dešimtmetyje sukurti milžiniški lėktuvai iš pradžių buvo naudojama kaip atgrasymo priemonė ir gabeno branduolines bombas. Šias vėliau pakeitė raketos.
Dalis Luizianos valstijoje dislokuotų bombonešių B-52 nuolat sukdavo ratus ore ir būdavo pasiruošę bet kurią akimirką sulaukti JAV prezidento įsakymo – įvykdyti branduolinę misiją. Tai daugeliu atveju būtų reiškę branduolinę ataką prieš Sovietų Sąjungą.
Išplitus modernioms priešlėktuvinės gynybos sistemoms B-52 reikšmė sumenko, tačiau šio orlaivio galimybė ilgas valandas išbūti ore ir gabenti itin didelį skaičių bombų arba raketų iki šiol leidžia B-52 skraidyti ir išlaikyti savo svarbą. Planuojama, kad B-52 skraidys netgi iki 2040-ųjų – praėjus beveik šimtmečiui nuo pirmųjų modelių pasirodymo.
Šiais laikais B-52 gabena sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti taikinį už tūkstančių kilometrų, tad grėsmė bombonešiams nekyla. Neseniai šie bombonešiai išbandė naujos kartos viršgarsinę raketą X-51A, kuri gali skrieti tūkstančius kilometrų 5,7 tūkst. km/val. greičiu, tad tokios raketos negalėtų numušti jokia priešlėktuvinės gynybos sistema.
Vis dėlto virš Baltijos jūros B-52 vykdys kiek kitokią misiją – iš JAV į neutralią, tačiau dėl Rusijos keliamos grėsmės vis dažniau į NATO besidairančią Švediją atskridę amerikiečių bombonešiai mėtys minas.
Skelbiama, kad antradienio vakarą virš Lietuvos skraidę JAV bombonešiai buvo atskridę iš Jungtinės Karalystės, Karališkųjų oro pajėgų (RAF) bazės Feirforde. Retai veikianti ir itin ilgus pakilimo takus turinti bazė pritaikyta būtent B-52 nusileidimams – čia bombonešiai gali būti papildomi degalais, įgulos gali pailsėti. Tačiau pagrindinis B-52 tikslas – NATO pratybos.
„B-52 dalyvavimas siunčia labai aiškius saugumo politikos signalus“, – teigė Švedijos kariuomenės atstovas, generolas Karlas Engelbrektsonas, pabrėžęs, kad nuo šiol galima tikėtis, kad kitų šalių pajėgos dažniau dalyvaus pratybose Švedijoje.
„O Rusija jau gali interpretuoti ką tik nori“, – lakoniškai pabrėžė generolas.
Būtent Švedijos teritoriniuose vandenyse neseniai buvo medžiojamas įtariamas Rusijos povandeninis laivas, o viena iš seniausių, bet iki šiol efektyvių kovos priemonių su povandeniniais laivais – minos, kurios gali būti paleidžiamos tiek iš laivų, tiek, kaip šiuo atveju, iš lėktuvų.
Antai balandžio mėnesį Suomijos karo laivai originaliai įspėjo tariamą Rusijos povandeninį laivą – šiam įplaukus į Suomijos teritorinius vandenis, rusai buvo pasveikinti nedidelės sprogstamosios galios giluminėmis bombomis.
Tokie sprogmenys žalos nepadaro, tačiau sprogimo garsas, atsimušęs į povandeninio laivo korpusą, yra labai rimtas signalas nešdintis arba sulaukti didesnės galios giluminių bombų.
