Buvusį ir dabartinį sostinės merus pradžiugino Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurio Vilniui liks daugiau. Taip nusprendė Konstitucinis teismas. Abu politikai džiaugėsi sprendimu, bet tarp jų ir vėl išryškėjo skirtumai.
„Švenčiu pergalę Konstituciniame teisme. Gal po šio sprendimo buvusiam premjerui A.Kubiliui, finansų ministrams A.Šemetai, I.Šimonytei ir R.Šadžiui užteks drąsos ir savigarbos atsiprašyti vilniečių?“ – socialinio tinklo paskyroje klausė buvęs meras A.Zuokas.
Besišypsantis A.Zuokas nusifotografavo su kavos puodeliu prie užrašo „Mėgsti juoktis? Mes taip pat! Ateik dirbti į „McDonald's“!“ ir sulaukė 74 komentarų.
R.Šimašius savo paskyroje brūkštelėjo vos kelis kuklius sakinius: „Džiaugiuosi, kad Konstitucinis teismas nusprendė teisingai. Konstatuota, kad Vilniui nustatyti mažesnę GPM dalį be kriterijų yra neteisėta. Atitinkamai Vilniui turi būti skiriama teisinga – didesnė GPM dalis.“
Tekstą jis papuošė Vilniaus nuotrauka lyg nuo saldainių „Asorti“ dėžutės ir sulaukė vos 5 komentatorių dėmesio.
O A.Zuoko bendražygis Ž.Šilgalis dabartiniam Vilniaus vadovui dar ir įgėlė: „Mere, yra toks žodis -- ačiū...“
Net A.Zuoko priešininkai turėtų pripažinti, kad miestui palankus sprendimas – buvusio, o ne dabartinio mero nuopelnas. Kad Vilnius skriaudžiamas, A.Zuokas aiškino daugiau kaip trejus metus.
GPM procentus Vilniui Lietuva šiek tiek kilstelėjo, bet ne tiek, kad sostinė galėtų normaliai gyventi, neklimpti į skolas. A.Zuokas prisiminė, kaip nepajėgdama naktimis apšviesti miesto savivaldybė buvo priversta išjungti žibintus Savanorių prospekte.
Įvyko kelios avarijos, o draudikai ėmė reikalauti, kad nuostolius atlygintų savivaldybė. Juk ji neužtikrino tinkamo gatvės apšvietimo. Panašiai elgėsi ir Lietuvos vadovai. Jie iš Vilniaus reikalavo, o pinigų nedavė.
Vilnius priverstas gyventi kaip elgeta gaudamas vos 48 proc. GPM, kai daugumai kitų savivaldybių jo atseikėjama 100 proc. Sostinė norėtų gauti bent 65 proc. viso čia surenkamo pajamų mokesčio – tai leistų į miesto biudžetą papildomai surinkti 62,3 mln. eurų per metus.
Jeigu Vilniui liktų daugiau minėto mokesčio, sostinės skolos nebeaugtų. Šiuo metu jos siekia 384,2 mln. eurų.
Tačiau savivaldybė neketina ramiai laukti iš dangaus pabirsiančios manos. Jau prieš keletą metų jos vadovai kreipėsi į teismą, kad būtų atlyginti miestui padaryti nuostoliai. Jie siekia beveik 300 mln. eurų.
Bet šią savaitę paskelbtas teismo sprendimas svarbus ne vien finansine prasme.
Pagaliau Vilniaus biudžetas nebebus formuojamas pagal politinius kriterijus. Įtinka vadovas – miestui numetamas riebesnis kąsnis, neįtinka – sukis kaip išmanai. O užtrukusi finansinė sausra liudija, kad Lietuvos valdžiai Vilniaus meras buvo tikrai ne prie širdies. Laimė, „patinka – nepatinka“ laikai baigėsi.
„Sostinė“
