„Manau, kad mokomės, ir mokytis reikės kiekvieną dieną, ir vakar tai reikėjo daryti, ir šiandien, ir rytoj. 75 metai praėjo, bet ir šiandien šalia mūsų yra ne tik tie, kurie norėtų neigti ir perrašyti vadovėlius, kad nebuvo okupacijos, bet net ir pas mus viduje randame ir teisėjų, prokurorų, kuriems atrodo, kad tai nėra svarbu arba to nebuvo“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė D.Grybauskaitė.
„Taigi laisvę ir mūsų nepriklausomybę reikia ginti kasdien ir tai reikės daryti ir ateityje“, – pridūrė šalies vadovė.
Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pridūrė, kad išgyventi okupaciją Lietuvai padėjo tikėjimas.
„Tikėjimas neleido Lietuvai pasiduoti, nes tikėjimas didesniu ar mažesniu laipsniu apėmė visą Lietuvos visuomenę. Kalėdas ar Velykas šventė net kompartijos nariai. Prisimenu, Alytuje tik viena žydų šeima nevalgė Kūčių vakarienės. Taigi, slapta ar viešai visi laikėsi tikėjimo. Todėl atėjome į laisvę beveik 80 procentų katalikų ir 10 procentų kitų tikėjimų. Tik tokioje tikėjimo ir kovos atmosferoje galėjo gimti Sąjūdis“, – sakė dvasininkas.
Savo kalboje jis taip pat kėlė klausimą dėl dorinio ugdymo mokykloje.
„Pagalvokime, kaip galime išlaikyti mūsų tautos tikėjimą, tvirtumą kompiuterių laikais? Nuolat, kasdien jaunimui įtaką daro mokykla. Todėl tokia liberali Vokietija turi dvi savaitines tikybos ar etikos pamokas, vertinamas pažymiais, privalomas visiems, nes visi piliečiai privalo įgyti tvirtus doros pagrindus. O pas mus vos viena laisvai pasirenkama, visiškai nevertinama pažymiais pamoka. Tad klausiu: ar perduodame jaunimui pagrindinį mūsų tautos tvirtumo ginklą?“ – kalbėjo J.Kauneckas.
Lietuvos okupacija ir genocidas buvo skaudžiausia praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos dalis, bet nepaisant nuožmių represijų lietuvių tautos dvasia nepalūžo, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Savo kalboje per iškilmingą minėjimą pirmadienį Seime ji pabrėžė, kad „žiauri 1940-ųjų okupacija ir ciniškas, suplanuotas lietuvių tautos genocidas yra skaudi istorinė tiesa, kuri negrįžtamai ir iš esmės pakeitė mūsų tautos gyvenimą“.
„Tautos, kuri anuomet jau daugiau nei du dešimtmečius gyveno savarankišką gyvenimą, kūrė savo valstybę, diegė modernias naujoves, padovanojo pasauliui talentingų mokslo, literatūros, meno kūrėjų kartą. Pirmoji nepriklausoma Lietuva, inteligentijos padedama, sukūrė itin stiprią pilietinę visuomenę savo kalba, kultūra, lietuvių tautos didingos istorijos pažinimu, tautinio tapatumo savivoka, pagarba asmens laisvei kaip esminei žmogiškumo vertybei“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Ji pabrėžė, kad ir sovietų okupacijos metu tauta nesiliovė priešinusis – vyko partizanų pasipriešinimo judėjimas, vėliau neginkluota pogrindinė rezistencija su slaptomis organizacijomis, kunigų ir pasauliečių veikla.
„Visus juos iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vedė ir įkvėpė nepalaužiama tautos dvasia bei gyvoji istorinė atmintis“, – sakė L.Graužinienė.
„Dar daugiau – pasaulis buvo liudininkas, kai mažos tautos stiprybė ir kova davė lemtingą postūmį XX amžiaus pabaigos įvykiams, kai griuvo didžiulė melo, agresijos ir žmogaus nudvasinimo imperija – Sovietų sąjunga. Galime didžiuotis savo stiprybe, kai kovojome už teisę išlikti savimi ir būti laisvi. Nepaisant nuožmių represijų ir sovietinės ideologijos brukimo, lietuvių tautos dvasia nepalūžo“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Savo kalbą ji baigė dabarties Lietuvos pasiekimais: „Esame čia – laisva valstybė pažangioje, demokratiškoje ir taikioje Europos šeimoje. Esame gerbiami, matomi ir girdimi pasaulyje. Stiprybės semkimės iš praeities ir ta stiprybe dalinkimės su tais, kuriems jos šiandien labai reikia“.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų sąjunga, sulaužydama tarptautines sutartis, okupavo Lietuvą. 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Rusiją.
Iš viso per 1940 – 1953 metais iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.
