„Iš jų (KT – BNS) sferos ištrinti finansinius ir ekonominius klausimus, nes nežinome į ateitį, ką Konstitucinis Teismas gali priimti“, – komiteto posėdyje sakė komiteto narys Andrius Palionis. Pasak jo, Vyriausybė tokiomis pataisomis turėsų būti suinteresuota.
„Kas turi vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimus? Vyriausybė. Čia jos galvos skausmas“, – BNS teigė A.Palionis.
„Konstitucinis Teismas pradėjo vadovauti ekonomikai“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas. Finansų ministro patarėja Violeta Latvienė komiteto posėdyje irgi teigė, kad KT įgaliojimai yra per platūs: „Ekonominė politika ir finansai yra tai, ko neturėtų svarstyti KT“.
Panašius klausimus 2011 metų rudenį kėlė tuometinis premjeras konservatorius Andrius Kubilius, teigęs, kad KT būtų draudžiama kištis į šalies fiskalines priemones.
Taip jis reagavo į Vengrijos parlamentarų nustatytus apribojimus KT priimant sprendimus dėl biudžeto formavimo ir mokesčių politikos, taip pat į Lietuvos KT sprendimą, kad valdžia pasielgė netinkamai, vieniems pensininkams pensijas sumažinusi labiau nei kitiems, o dirbantiems pensininkams – daugiau nei nedirbantiems.
Biudžeto ir finansų komitetas, be to, įpareigojo Vyriausybę nedelsti rengiant pataisas, kaip ateityje savivaldybėms turėtų būti paskirstomas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
KT praėjusią savaitę paskelbė, kad Vilniui tenkančios GPM dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai. Gana skeptiškai galimybę didinti GPM dalį Vilniui įvertino premjeras bei finansų ministras, o šalies prezidentė pareiškė, kad tenkanti mokesčio dalis gali ir mažėti.
2013-ųjų liepą KT pripažinus, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais buvo sumažintas neteisėtai, ir vėliau jį padidintus, 2013 metais tam reikėjo 10 mln. eurų biudžeto lėšų, o 2014 metais – dar apie 72 mln. eurų.
