Pasak ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, lėktuvas bus iškeltas nebent dviem atvejais – jei to panorės lėktuvo savininkai arba prokurorai.
„Šiuo metu lėktuvas nebus iškeliamas. Jis bus keliamas nebent dviem atvejais – jei lėktuvo savininkai panorėtų ir matytų priežastis lėktuvo iškėlimui arba, jei Generalinė prokuratūra atlikdama tyrimą pasakytų, kad jiems papildomai reikia informacijos tyrimui“, – sakė premjeras.
Premjero teigimu, ekspertai informavo, kad jie yra nufilmavę visą lėktuvą. Jų manymu, daugiau informacijos iškėlus lėktuvo gauti nebūtų įmanoma.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad lėktuvas nekeliamas dėl to, kad iš esmės nesitikima gauti papildomos esminės informacijos lėktuvo avarijos priežasčiai nustatyti.
Lėktuvo techninis stovis taip pat kelia abejones dėl jo galimybių iškelti.
Pargabenimas kainuotų apie 1 mln. eurų
Susisiekimo ministras paskelbė, kad pirminis lėktuvo pakėlimas, vykęs birželio pradžioje, atsieis 200-300 tūkst. eurų.
„Visa suma susideda iš keleto mokėjimų ne tik Olandų kompanijai, bet ir Klaipėdos universitetui, narų komandai. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gali prašyti už kurą laivui „Kuršis“ ir kt. Bendrą suma bus suskaičiuota ir ją apmokės „Oro navigacija“. Po to seks tolimesni veiksmai“, – teigė ministras.
Visiškas lėktuvo iškėlimas iš vandens ir pargabenimas į krantą būtų gerokai brangesnis. Vien reikalingo plausto nuoma per dieną kainuotų 60 tūkst. eurų, o jį tektų nuomotis 15-18 dienų. Bendra suma būtų apie 1 mln. eurų.
Pasak ministro, kaina čia nėra esminis dalykas.
Situacija keičiasi kasdien
„Mammoet Baltic“ vadovas Edvinas Ivanauskas pateikė detalią medžiagą Vyriausybei apie lėktuvo iškėlimą. Pasak jo, lėktuvo būklė yra pakankamai sudėtinga ir jį iškelti būtų sunku ir kaštai būtų tikrai nemaži.
„Sunku pasakyti kiek tai galėtų kainuoti tiksliai. Tačiau vien įrangos parengimas, specialaus laivo atplukdymas, robotų atgabenimas per dieną gali siekti dešimtimis tūkstančių eurų. Operacija galėtų trukti nemažiau savaitės, priklausomai nuo oro sąlygų ir kitų techninių lėktuvo galimybių“, – sakė vadovas.
Jūros dugne situacija keičiasi kasdien. Veikia įvairios srovės. Kuo ilgesnis etapas praeina, tuo sunkiau lėktuvą iškelti.
E.Ivanausko teigimu, viskas yra įmanoma, tačiau klausimas dėl kaštų ir ar verta iškelti.
Komisijos išvadose pasipylė pasiūlymai
Ministrų kabineto sudaryta komisija Vyriausybėje priėmė išvadą, kad paieškos ir gelbėjimo operacija buvo atliekama remiantis galiojančiais teisės aktais, pasitelkiant žmogiškuosius išteklius ir technines priemones, tačiau to nepakako efektyviai atlikti paieškos ir gelbėjimo operaciją.
Susisiekimo ministerijai pavesta parengti detalesnį mechanizmą, jei ištikus orlaivio avarijai, kokių veiksmų turi būti imamasi kalbant apie visą Lietuvos teritoriją.
Taip pat siūloma pateikti teisės aktų projektus griežtinančius skrydžių saugos reikalavimus. Tai radijo švyturio privalomas turėjimas, griežtesnis gelbėjimosi priemonių reglamentavimas.
Krašto apsaugos ministerijai taip pat nurodyta koreguoti veiksmų koordinavimą jūros avarijos zonoje. Pasiūlyta užtikrinti griežtesnį darbų koordinavimą tarp kariuomenės ir „Oro navigacijos“ pasiūlant įsteigti papildomą darbuotojo etatą.
Užsienio reikalų ministerijai pasiūlyta peržiūrėti tarptautines sutartis su kitomis valstybėmis ir esant reikalui užtikrinti jų koregavimą.
A.Selmistraitis paskelbtas dingusiu
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16 dienos popietę.
Po trijų parų lėktuvas buvo rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.
Orlaivyje buvo rastas vieno piloto kūnas. A.Mačiulio palaikai buvo iškelti birželio pradžioje, o nustatyta mirties priežastis – paskendimas. Tuomet lėktuvas buvo apžiūrėtas po vandeniu ir vėl nuleistas į dugną.
Antrasis pilotas A.Selmistraitis paskelbtas dingęs be žinios.
