Iš Radviliškio kilęs A. Kazlauskas kali jau 21 metus ir gyvenimą Lukiškėse stengiasi paįvairinti kurdamas garsių žmonių portretus.
46 metų kalinys niekada niekam nedrįso savo darbų dovanoti, tačiau prezidentė jam patinka, tad dar prieš Kalėdas jis apsisprendė politikei nusiųsti jos portretą.
„Bet iškilo tiek juokingų problemų, tartum būčiau susirengęs savo kūrinį siųsti į Marsą.
Kalėjimo direktoriaus prieš šventes paklausiau, ar galėčiau valstybės vadovei nusiųsti savo kūrinį. Jis pažadėjo pasiteirauti Prezidentūroje, ar tokia dovana būtų priimta.
Praėjo pusė metų, bet portretas tebėra mano kameroje“, – pasakojo kalinys.
Vyras vis dėlto viliasi, kad portretas kada nors atsidurs prezidentės rankose.
Rašė į Prezidentūrą
A. Kazlauskas būtų sutikęs kūrinį į Prezidentūrą nusiųsti už savo pinigus, tačiau savarankiškai to padaryti neturi teisės. Jis mano, kad kaliniai neturėtų būti diskriminuojami, kai nori padaryti kokį nors draugišką mostą.
„Rašiau į Prezidentūrą, klausiau, ar kas nors iš darbuotojų negalėtų atvykti į Lukiškes ir paimti prezidentei skirtos dovanos, bet gavau atsakymą, kad jie neturi laiko.
Suprantu, kad visi turi daug darbų, bet juk esu Lietuvos pilietis, balsavau už ją, jos darbai man labai patinka.
Negi negalima rasti kelių minučių ir perduoti mano dovanos valstybės vadovei?“ – svarstė A. Kazlauskas.
Nuteistasis spėja, jog prezidentei dovaną gauti būtų malonu, nes visuomenės dėmesys rodo, kad rinkėjai ją gerbia.
Tiesa, jis nesitiki, kad D. Grybauskaitė pasistatytų portretą darbo kabinete ar namuose, bet mano, jog žvilgtelėti į savo atvaizdą jai turėtų būti įdomu.
Gerai įsiminė nuotrauką
„Kaip sugebėjote išdeginti medyje prezidentės veido bruožus, nė sykio jos nematęs gyvos?“ – paklausiau kalėjimo menininko.
„Iš arti pamačiau jos nuotrauką, kai kalinius vedė balsuoti. Prezidentės veidas atrodo protingas. Ji – graži moteris, o jos principai ir mąstymo būdas man labai patinka.
Turiu gerą atmintį ir sugebu įsiminti žmonių bruožus, todėl išdeginti portretą man nėra sunku“, – tvirtino nuteistasis.
Nuotrauka, kuri buvo pakabinta balsavimo patalpoje, A. Kazlauskui patiko, nes bruožai atrodė ryškūs, o prezidentės veido išraiška buvo negriežta ir draugiška.
Patarė prašyti malonės
„Kaip kiti kaliniai reagavo į tai, kad jūs sumanėte sukurti šalies vadovės portretą ir netgi jai dovanoti?“ – pasiteiravau A. Kazlausko.
„Buvo tokių, kurie patarė, kad reikėtų kitoje portreto pusėje išdeginti malonės prašymą.
Tačiau tokia mintis man nebuvo priimtina.
Laisvės ir malonės portretu nenusipirksi. Piešdamas tikrai nesiekiu pelnyti kokių nors lengvatų ar išimčių. Tai nebūtų realu, net jei ir bandyčiau“, – aiškino kalinys.
A. Kazlauskas priminė, kad malonės prašymai tenkinami labai retai. Jis seka, ar kam nors iš kalinių, nuteistų iki gyvos galvos, pavyksta išprašyti kokios lengvatos.
„Atkreipiau dėmesį, kad per 20 metų tik vienas malonės prašymas buvo patenkintas.
Jeigu dovanočiau paveikslą ir prašyčiau bausmės palengvinimo, tikrai būtų negražu. Portretas yra dovana, o ne išskaičiavimas“, – kalbėjo nuteistasis.
Lauks, kol paleis žmoną
Vyras sakė, kad ateityje gal ir ryžtųsi bandyti kreiptis dėl bausmės pakeitimo, tačiau tik tada, kai jo žmona bus paleidžiama į laisvę.
– Ar buvote vedęs jau prieš patekdamas į kalėjimą?
– Ne, susipažinau Lukiškėse. Dabar mano žmona atlieka bausmę Panevėžio moterų kalėjime.
– Kaip įmanoma susipažinti su moterimi kalėjime, kai esate nuteistas tokia griežta bausme ir kalite vienutėje?
– Visur esama savų nedidelių paslapčių.
Iki vestuvių, kurios įvyko Lukiškėse, būsimos žmonos nemačiau, bet susirašinėjau laiškais.
Pirmąkart susitikome per tuoktuvių ceremoniją.
– Ar jūsų žmona graži? Už ką ji kali?
– Už netyčinę žmogžudystę. Bet man ji graži. Kiekviena moteris yra savaip graži, ypač kai gyveni atskirtas nuo žmonių visiškoje vienatvėje.
A. Kazlausko žmona nuteista trylikai metų nelaisvės. Dabar jai 40 metų.
Kai moters bausmės laikas priartės prie pabaigos, galbūt sutuoktinis rašys prašymą, kad jo bausmė būtų palengvinta.
Vyriškis teigė, kad įkalinimo vietoje elgiasi gerai, laikosi taisyklių, nekonfliktuoja su aplinkiniais.
„Jeigu būčiau laisvėje turėjęs žmoną ir piešęs arba dirbęs su menais susijusį darbą, tikriausiai dabar nesėdėčiau kalėjime.
Šeima ir tinkamai panaudoti gabumai žmogui patys svarbiausi dalykai gyvenime“, – filosofavo Lukiškių įnamis.
Piešė ir kitas moteris
Patekęs į kalėjimą A.Kazlauskas niūrias dienas stengėsi praskaidrinti piešdamas eskizus ir per televiziją matytų žmonių portretus.
„Geriausiai man pavykdavo aktorės Nijolės Oželytės portretai. Esu jų pripiešęs tikrai daug. Ji – smarki moteris, o jos bruožai ryškūs – raudoni plaukai, įsimenantis veidas ir judesiai“, – pasakojo savamokslis dailininkas.
Bet nė vieno savo piešinio N. Oželytei jis nebandė siųsti. Viena vertus, nežinojo jos adreso, kita vertus, nebuvo įsitikinęs, ar aktorei jo darbai būtų svarbūs.
Dovanos – gerai, bet dovanoti neskatinama
– Ar dažnai kaliniai sugalvoja siųsti dovanas valstybės vadovams ar šiaip garsiems žmonėms? – paklausėme Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo Romo Ostanavičiaus.
– Tokie atvejai nėra labai dažni, bet ilgiau bausmę atliekantys žmonės kartais stengiasi atkreipti į save dėmesį meniniais sugebėjimais. Jie sukuria dovanas įtakingiems asmenims ir nori, kad jų darbai tuos žmones pasiektų.
Suprasti tokį elgesį galima: bausmę atliekantys asmenys turi daug laisvo laiko kūrybai ir stengiasi sudaryti apie save teigiamo žmogaus įspūdį. Kartais tikimasi tokiu būdu pelnyti bausmės palengvinimo, bet ne visais atvejais. Kartais siekiama tik dėmesio ir paįvairinti savo laisvalaikį.
– Kaip reaguoja kalėjimo administracija į prašymus išsiųsti dovanas valstybės vadovams ar kitiems pareigūnams?
– Darbų autoriai turi teisę kreiptis į įstaigos direktorių ir pateikti prašymą. Tačiau administracija neskatina tokio elgesio, nes savos kūrybos siuntimas yra ne tik dovana, bet ir tų institucijų laiko gaišinimas.
Būtų nenormalu, jei kalinimo įstaigos užverstų dovanomis valstybės vadovus.
Prezidentūra su portreto autoriumi susisiekė
Prezidentūros spaudos tarnyba informavo, kad Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius padėkojo A. Kazlauskui už laišką ir šiltus žodžius apie šalies vadovę. Laiško siuntėjui buvo atsakyta, kad nėra galimybės atvykti paimti jo kūrinio.
Perduoti jį Prezidento kanceliarijai galėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovai.
Šiemet, minint Tarptautinę Žemės dieną, Kalėjimų departamentas perdavė Prezidento kanceliarijai nuteistųjų sumeistrautus medinius inkilus, kurie buvo pakabinti Prezidentūros rūmų parko medžiuose.
Prezidentei D. Grybauskaitei gyventojai siunčia ir teikia įvairaus pobūdžio dovanas – gėles, knygas, savo rankdarbius (servetėles, papuošalus, suvenyrus).
Gyventojai taip pat atsiunčia ir atveža į Prezidento kanceliariją savo tapytų paveikslų, įvairių medžio dirbinių.
Jei dovaną skiria bendruomenė, rengiamas susitikimas, dovana įteikiama tiesiogiai prezidentei arba perduodama jos patarėjams.
Už dovanas visada padėkojama – Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius parašo laišką arba per patarėją perduoda padėką.
Atskiros dovanų priėmimo iš gyventojų tvarkos nėra, jas, kaip ir prašymus, adresuotus prezidentei, gyventojai gali atsiųsti paštu, dovanas taip pat galima perduoti atvykus į Prezidento kanceliariją.
