Jos atsirado tuomet, kai vairuotojai ėmė pervertinti savo galimybes ir sugebėjimus, todėl ant asfalto pažirdavo transporto priemonių detalės. Kai kuriems baigdavosi dar blogiau – tekdavo kviesti greitosios pagalbos ekipažą.
Rugsėjo 1-ąją daugiau šurmulio buvo Kauno baruose ir kavinėse, o štai vėliau sekusią dieną jau galima pavadinti juoduoju trečiadieniu, nes patruliai vos spėjo fiksuoti eismo nelaimes. Galima spėti, kad pagal nelaimių skaičių tai bus viena prasčiausių šių metų dienų.
Vienintelė paguoda, kad tragiškų nelaimių pirmąją rudens dieną pavyko išvengti, nenukentėjo vaikai, kuriems skiriamas didžiausias dėmesys.
Lyg tyčia nušniokštė smarkus lietus, kurį vairuotojai pastarosiomis savaitėmis jau buvo primiršę ir neįvertino, kad važiuojant tokiomis sąlygomis būtina elgtis atsargiau – prastėja matomumas, danga tampa slidi. Kas nutiktų, jeigu staiga bent trumpam asfaltą padengtų ledas?
Viskas būtų paprasčiau, jeigu žmonės nepersistengų spausdami greičio paminą, tačiau kur tau! Nors pareigūnai iš anksto pranešė, kad pirmąją rugsėjo savaitę nuobaudos bus skiriamos leistiną greitį viršijus ir 1 kilometru per valandą, vairuotojai, atrodo, šios žinios neišgirdo arba ja nepatikėjo. Tokio elgesio rezultatas – maždaug 20 kartų išaugęs greičio matuokliais užfiksuotų pažeidėjų skaičius.
Tuo tarpu vairuotojai atrodo nustebę bei pasipiktinę, kad matuokliai pradėjo juos fotografuoti net nežymiai viršijus leistiną greitį.
Kažkas matyt net supainiojo greičio matuoklius su eismo sąlygų stebėjimo įrenginiais – trečiadienio naktį ties Giraite ir Č.Radzinausko tiltu buvo nupjauti net keturi stulpai, kurie laikė įrangą. Nukritusi ant kelio ji sudužo nepataisomai. Piktadarių žala gali siekti 70 tūkst. eurų.
Netrukus Kauno gatvėse stacionarių greičio matuoklių smarkiai padaugės. Kokių veiksmų dar gali imtis kelių chuliganai?
„Būkite atsargūs, į Kauną iš provincijos kaimų suvažiavo „fuksai“, – socialiniuose tinkluose šaiposi vairuotojai, komentuodami pranešimus apie eismo nelaimes.
Aklai neigti tokį pavojų būtų neteisinga. Išties nedidelio miestelio gatvėmis įpratusiam važinėti žmogui įveikti kelias didmiesčio gatves ryte ar vakare gali būti sudėtingas iššūkis. Kiekvieno žmogaus įgūdžiai, rekacija taip pat skirtinga.
Kita vertus, kvailiems poelgiams pasiryžusių žmonių nereikėtų sieti su konkrečiu miestu.
Štai vėlų trečiadienio vakarą studentų porelė iš Biržų važiuodama automobiliu Šiaurės prospekte atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje ir rėžėsi į maršrutinį autobusą. Medikų pagalbos prireikė abiems jaunuoliams ir autobusu važiavusiai moteriai. Smūgio būta išties stipraus, nes smarkiai apgadinta net priekinė autobuso dalis.
Labiausiai stulbina šio įvykio aplinkybės. Tyrėjai išsiaiškino, kad prie automobilio vairo sėdėjęs vaikinas susipyko su mergina ir lėkė gatve milžinišku greičiu. Turbūt norėjo tik pagąsdinti jį supykdžiusią merginą, tačiau skaudžiausiai nubaudė save.
Keistas ginčų sprendimo būdas rizikuojant kitų žmonių gyvybe, bet šiam vaikinui tai turbūt – ne naujiena. Už chuliganišką vairavimą iš jo vairuotojo pažymėjimas jau buvo atimtas 18 mėnesių ir grąžintas vos prieš dvi savaites.
Šis ir kiti panašiai besielgiantys žmonės baudžia visus vairuotojus, nes greičio apribojimų Kaune tik daugėja.
Per kelis pastaruosius metus mieste smarkiai sumažėjo gatvių ir jų atkarpų, kuriose leidžiama važiuoti 60 ar net 80 kilometrų per valandą greičiu. Kodėl? Ogi todėl, kad vairuotojai neišlaikė pasitikėjimo egamino ir lakstė daug greičiau negu leidžiama.
Po kelių nelaimių leistinas greitis buvo sumažintas, o šalikelėse vis dažniau pasirodydavo nepažymėti pareigūnų automobiliai, kuriuose įrengta greičio fiksavimo įranga.
Nepaisantys taisyklių vairuotojai neturėtų stebėtis, jeigu jų tramdymo priemonių arsenalas ir toliau didės, nes įvykių statistika nėra labai džiuginanti.
Nors eismo nelaimių metu žuvusiųjų Kauno apskrityje šiemet sumažėjo, sužalotų žmonių skaičius išaugo.
Negi tikrai Kauno valdžiai teks mažinti gatvių atnaujinimo apsukas, kad automobiliai riedėtų lėčiau?
„Laikinoji sostinė“
