Tai – dideli skaičiai, sakė Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos (LEPTA) valdybos pirmininkas Aidas Vagonis.
Praėjusiais metais sumažėjo savižudybių skaičius – jų vienu šimtu mažiau, nei metais prieš tai. „Praėjusiais metais mūsų savanoriai sulaukė tiek pat skambučių, kiek visada, tačiau atsiliepė į didesnį kiekį nei anksčiau. Ar tai turėjo įtakos – sunku pasakyti, nes savižudybių skaičius galėjo sumažėti savaime. Jeigu ir kitais metais jų bus mažiau, tuomet galėsime kalbėti apie tendenciją“, – sakė A.Vagonis.
Trečiadienį Seime surengta spaudos konferencija aptarti savanorių teikiamos emocinės paramos kokybę.
Tyrimas vyko mėnesį
„Man išgirdus žodį savižudybė, pirmoji asociacija yra ta, kad mes esame lyderiai ir pirmaujame tuose juoduosiuose sąrašuose... Norėtųsi, kad ši situacija keistųsi į gerąją pusę“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.
Pirmąjį telefoninės pagalvos kokybės vertinimą atliko septyni Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros ekspertai, vadovaujami vienos žymiausių savižudybių prevencijos specialisčių Lietuvoje, profesorės Nidos Žemaitienės.
Stebėjimas vyko vieną mėnesį, nuo šių metų kovo 16-osios iki balandžio 16 dienos. Tyrimo metu skambinę vaikai ir suaugusieji buvo informuojami, kad pokalbių bus klausomasi, o savanoriai buvo įspėti apie atliekamą tyrimą, tačiau nežinojo, kuriuo metu jų pokalbių bus pasiklausyta.
Įvertinę 138 pokalbius, tyrėjai nustatė, kad didžioji dalis klausytų „Jaunimo linijos „ ir „Vaikų linijos“ pokalbių buvo gerai pavykę, 15 proc. vidutiniškai pavykę ir 3 proc. nelabai pavykę.
Paaiškėjo, kad „Jaunimo linijos“ savanoriai yra gerai pasiruošę teikti pagalbą nusižudyti ketinantiems žmonėms, o „Vaikų linijos“ savanoriai – įvairias prievartos formas patiriantiems vaikams.
LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentas Kastytis Šmigelskas sakė, kad iš viso „Jaunimo linija“ ir „Vaikų linija“ buvo stebimos po 48 stebėjimo valandas. Vertinti tik skambučiai, trunkantys bent 2 minutes. Be to, skambučiai buvo stebimi ir vertinti įvairiu paros metu ir įvairiomis savaitės dienomis.
Skambina išdykaujantys vaikai
„Buvo skambučių, kurie yra išdykavimo pobūdžio, jie nevertinti. Tačiau konsultantas, norintis įsitikinti ar yra galimybė vaikui arba jaunuoliai suteikti emocinę pagalbą, atvirais klausimais įvertina jo būklę. Užduodami kausimai padeda įvertinti skambinančiojo emocinę būklę“, – pabrėžė K.Šmigelskas. Jis pripažino, kad konsultantai kartais per ilgai toleruoja skambučius, kurie yra įžeidžiančio pobūdžio.
Nustatyta, kad daugiausia „Jaunimo linija“ sulaukia nuo 18 valandos iki vidurnakčio. Į „Vaikų liniją“ skambina dar dažniau – aktyvumas labai didelis iš karto po pietų, tarp 14 ir 16 valandų ir vakare, iki 21 valandos.
Ekspertai nustatė, kad savanoriai dirba labai intensyviai, aktyviai ir nuoširdžiai teikia emocinę paramą. Jie greitai užmezga kontaktą, sugeba klausytis, skatina pašnekovą išsakyti jausmus ir sugeba jiems padėti.
Bendraudami su skambinančiais, savanoriai elgiasi pagarbiai ir tolerantiškai. Jie taip pat sugeba įvertinti kritines situacijas ir padėti stiprius emocinius sukrėtimus išgyvenantiems asmenims.
„Džiugu stebėti tai kad „Jaunimo linijos“ savanoriai sugeba teikti pagalbą ir suaugusiems žmonėms“, – sakė K.Šmigelskas. Tiesa, suaugusiųjų skambučiai nesudaro didelio skaičiaus.
Į liniją dažnai skambina žmonės, kurie turi savižudybės ketinimų, psichikos sutrikimų, atlieka bausmę įkalinimo įstaigose.
Kaip kritinės savanorių klaidos, įvardintas nepagarbus kalbėjimas su skambinančiu žmogumi, jausmų nuvertinimas ir menkinimas, užimama šališka pozicija ir savo vertybių primetimas, nurodinėjamas kaip elgtis, išskyrus kritines situacijas, per didelis betarpiškumas ir susitapatinimas su skambinančiuoju.
„Tokio pobūdžio klaidos užfiksuotos tik pavienės“, – sakė A.Šmigelskas.
