Antradienį į namus iš Kauno klinikų išleista Aldona D. košmarišką praėjusios savaitės vakarą prisimins visą gyvenimą.
Širšės kaunietę užpuolė netoli jos namų Aleksoto rajone. Leisgyvę ant žolės tamsoje parkritusią moterį S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje aptikęs praeivis iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Jei jis nuošalioje vietoje nebūtų radęs moters, ji greičiausiai būtų mirusi. „Gausybė širšių buvo jai nutūpusios ant veido, krūtinės. Vabzdžius buvo galima braukti saujomis“, – pasakojo vyriškis.
Gyvybei grėsė didelis pavojus, kraujospūdis buvo pasiekęs kritiškai žemą ribą. Greitosios medicinos pagalbos brigada leido alergiją slopinančius vaistus, gaivino. Moteris medikų automobilyje atgavo sąmonę.
Klinikose ji iš pradžių buvo paguldyta į reanimaciją, o kai sveikatos būklė pagerėjo, perkelta į Pulmonologijos skyrių.
Manoma, kad Kauno pakraštyje nuosavą ūkį turinti moteris netyčia kliudė širšių lizdą.
Nuo įgėlimo sustojo širdis
2011 m. rugpjūtį mirė marijampolietis 67 metų Bernardas Laukaitis, kuriam būnant balkone į ranką įgėlė širšė.
Pensininko ranka ištino, vyrą apėmė svaigulys, pasidarė silpna, pradėjo trūkti oro.
Širšių nuodams alergiškas B.Laukaitis mirė po 40 minučių ligoninės reanimacijoje, ištiktas anafilaksinio šoko.
2007 m. rugpjūtį širšė atėmė gyvybę Kaune viešėjusiam Vokietijos piliečiui 41 metų Antonui Noschui.
Vabzdžiui įgėlus į kaklą, vokietis nespėjo susileisti į veną adrenalino, kurį vežiojosi su savimi.
Įgėlus vabzdžiui gyvybei pavojinga alerginė reakcija – anafilaksinis šokas – pasireiškia retai, vienam žmogui iš keliasdešimties tūkstančių. Bet kai vienu metu sugelia kelios dešimtys vabzdžių, mirtis gali ištikti dažną žmogų.
Laiku nesuleidus priešnuodžių – adrenalino, širdis gali sustoti per ketvirtį valandos.
