Pagalba atėjo iš ten, iš kur jos niekas nesitikėjo. Aruodus pravėrė valdiški namai grotuotais langais.
O likimo nuskriaustiesiems nusišypsojo likimas: ant kuklių stalų išsivyniojo stebuklingos staltiesės, nukrautos sočiais valgiais.
Iš kur tai? Tikrai ne iš Maltos ar Paryžiaus. Dėkoti reikėtų mūsų jaunos valstybės neklusnių piliečių laisvės atėmimo įstaigoms. Tiems šauniems tardymo izoliatoriams ir visokioms kolonijoms, kur kaloringai maitinama.
Mat rūkyti kamerose negalinčių pataisos namų gyventojų nebedžiugina nei plovas, nei barščiai su didžkukuliais. Todėl juos maitinančių įstaigų skundų knygose įkalintieji prirašė aibę pageidavimų. Kol jie nebus patenkinti – bado streikas!
Žinoma, tai nereiškia, kad ten kas nors iš tiesų badauja – tiesiog minta žmonų, sugyventinių ar motinų atneštais valgiais.
O kalinimo įstaigose paruoštą maistą negi išmesi? Todėl kol protestuojantys kaliniai atseit badavo, jiems skirtas valdiškas maistas keliavo varguoliams.
Iš Alytaus pataisos namų – kasdien po 538 porcijas, iš Kybartų – 135, iš Marijampolės – 406, iš Vilniaus – 186, iš Panevėžio – 26, iš Pravieniškių atvirosios kolonijos – 392, iš Kauno tardymo izoliatoriaus – 20, iš Šiaulių – 68, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo – 64, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės – 9.
Beveik 1900 porcijų. Pusryčiai, pietūs, vakarienė. Sutikite, rimta paspirtis senelių globos namams, specialiosioms vaikų mokykloms, nakvynės namams.
Pasvajokime: o jeigu prie šios gražios akcijos prisidėtų ir kovotojai su antsvoriu? Juk dažnas sulieknėti užsimojęs ponas ar ponia nebežino, kur dėti visus tuos nebereikalingus maisto produktus, kurie labai praverstų varguoliams ne tik vadinamojo kalinių bado streiko dienomis.