Lietuvių algos – Europos ekonominės estafetės gale

Nedarbas Lietuvoje rugpjūtį siekė 8,5 proc., nors vidutinis metinis rodiklis kiek aukštesnis. Vis dėlto bedarbių skaičius mūsų šalyje jau ne pirmus metus nuosekliai mažėja.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Sep 10, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Oct 16, 2017, 3:09 PM

Ekonomistų nuomone, nedarbas jau yra daugiau struktūrinio pobūdžio, kitaip sakant, neįsidarbina seniai nedirbantys asmenys. Vieni jų atprato dirbti nuolat ir tenkinasi socialine parama prisidurdami pajamų iš atsitiktinių nelegalių darbų, kiti – neįgiję jokios patirties ir kvalifikacijos, todėl neranda sau vietos darbo rinkoje.

Tuo metu kvalifikuotų, patyrusių darbuotojų vis labiau stinga, ypač sparčiau augantiems ūkio sektoriams. Tai tapo svarbiausia atlyginimų didėjimo priežastimi.

Per metus apskaičiuotojo užmokesčio vidurkis Lietuvoje išaugo 4,6 proc. – iki 714 eurų, o realusis pasiekė 554 eurus. Vis dėlto tai lėčiausias augimas tarp Baltijos šalių. Estijoje algos per metus ūgtelėjo 5,8 proc. ir pasistiebė iki 871 euro (atskaičius mokesčius), o Latvijoje – net 7,2 proc. ir dabar latviai realiai vidutiniškai uždirba 815 eurų.

Vadinasi, lietuviai algomis ne tik neartėja prie kaimynų, bet ir net vis labiau atsilieka. Tačiau verslininkai jau ėmė nerimauti, kad darbo užmokestis auga per greitai – sparčiau nei produktyvumas ir tai kelia grėsmę, kad Lietuva praras konkurencinį pranašumą.

Lietuvos ekonomikos augimas dabar sulėtėjęs, nors ir visai nesustojęs, nepaisant nemenkų praradimų dėl Rusijos įvesto ES šalių maisto produktų embargo ir rublio nuosmukio.

Dauguma ekspertų prognozuoja, kad šįmet mūsų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės mažiau nei 2 proc., bet tai vienas aukštesnių rodiklių ES.

Lėtai augant ekonomikai, verslui būtina sparčiau diegti inovacijas, kad kiltų darbo našumas. Bet šiuo požiūriu Lietuva irgi neturi kuo pasigirti – drauge su Latvija, Bulgarija, Rumunija mūsų šalis velkasi ES uodegoje.

Vis dėlto kiek atslūgus geopolitinei įtampai Lietuvoje vėl padaugėjo investicijų, kurių srautas praėjusių metų antrąjį pusmetį buvo gerokai smukęs, o tai teikia vilties, kad verslas daugiau lėšų skirs darbo našumą didinančioms inovacijoms, moderniosioms technologijoms.

Tiesą sakant, kitokios išeities nė nėra.

Kai kurių verslininkų mąstymas, kad tik mažas darbo užmokestis yra Lietuvos konkurencinis pranašumas, ir jų aimanos, jog verslą sužlugdys greičiau už darbo našumą kylantys atlyginimai, neatitinka naujos ekonominės realybės.

Dar įmanoma pristabdyti Vyriausybės sprendimais nustatomos minimalios mėnesio algos didėjimą, nors tai skatintų emigraciją ir verslas pajustų, kad vis mažėja žmonių, sutinkančių dirbti už minimumą. Tačiau ypač ūkio sektoriuose, kuriems jau šiandien stinga kvalifikuotų darbuotojų, spaudimas didinti atlyginimus neišvengiamai didės.

Tai itin gerai matyti Latvijoje. Šios šalies BVP skaičiuojant vienam gyventojui netgi truputį mažesnis nei Lietuvos, bet, naujausiais duomenimis, latviai vidutiniškai uždirba 261 euru daugiau nei lietuviai.

Šis paradoksas aiškinamas Latvijos darbo rinkos ypatumais. Lietuvoje verslui plėtoti vis dar pavykdavo pritraukti naujų darbuotojų, o tuo metu Latvijoje dirbančių žmonių pastaraisiais metais beveik nedaugėjo.

Užtat šios šalies darbdaviai buvo priversti labiau nei mūsiškiai kelti atlyginimus.

Ekonomistai mano, kad Lietuva artėja prie tokios pat situacijos kaip ir kaimynai – galimybės plėtoti verslą pasitelkus naujų darbo rankų baigia išsekti.

Tai gera žinia dirbantiems žmonėms – galima prognozuoti, kad, nepaisant sulėtėjusio Lietuvos ekonomikos augimo, atlyginimai vis vien didės.

Net jei tai vyks sparčiau, negu kils darbo našumas, verslui dar negrės katastrofa.

Ilgainiui sėkmės galės tikėtis tik tas verslas, kuris sugebės didinti produktyvumą investuodamas į inovacijas ir naująsias technologijas.

Bet investicijų procesui Lietuvoje didžiulę įtaką daro geopolitinė situacija. Prognozuojama, kad ji artimiausiu metu nebus nei itin palanki, nei labai grėsminga.

Rusijos ekonomikos, kurios nuosmukis vis dar turi įtakos Lietuvai, nieko gera nelaukia artimiausius 2–3 metus, bet spėjama, kad neigiamas poveikis mūsų šaliai turėtų sumažėti jau šiemet.

Kinijos ekonomikos problemos – smukusios akcijų rinkos, nuvertėjęs juanis, lėtėjantis eksportas ir BVP augimas – kiek pristabdys ir ES šalių, ypač daugiausia į Aziją eksportuojančios Vokietijos, ūkio plėtrą, bet į naują ekonominę krizę ar sąstingį neturėtų įstumti.

Regis, ES šiemet išlaikys kuklų, maždaug 1 proc. BVP augimą, kuris kitąmet turėtų truputį paspartėti. Taigi vis labiau į ES šalis persiorientuojančiam Lietuvos verslui rinkos neužsivers, o kiek pavyks dar ir išplėsti eksportą, priklausys nuo verslininkų pastangų rasti naujų galimybių savo prekėms ir paslaugoms.

Žinoma svarbu pritraukti ir užsienio kapitalą, kuris skatintų produktyvumo augimą.

Mažėjant Kinijos ir kitų sparčiai augusių ekonomikų traukai, mūsų šalies galimybės sudominti užsienio investuotojus netgi didėja. Bet konkrečius rezultatus lems valdžios gebėjimai pateikti Lietuvą kaip verslui saugią ir patrauklią vietą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.