Ką ten pabėgėliai, net smėlynų gyvūnai jau užuodžia naują karą

Ilgai laukti nereikėjo – prasidėjo „Islamo valstybės“ teroristų

Daugiau nuotraukų (1)

Mečys Laurinkus

Sep 12, 2015, 7:15 AM, atnaujinta Oct 16, 2017, 6:25 AM

Žvalgybinė informacija atliks didelį vaidmenį naujoms ES narėms priimant pabėgėlius. Kaip apžvalgininkai beveik vienbalsiai pažymi: šiuo metu dominuoja pabėgėlių išgyvenimai ir vaikų ašaros. Riksmų ir raudų fone bet koks racionalus samprotavimas atrodo šventvagiškas.

Bet laikui tekant emocijos persikels į antrą planą ir prasidės konkreti atranka, kas yra kas. „Islamo valstybės“ kariaunos tarp pabėgėlių bus daug. Nebūtinai tūkstančiai. Jų atpažinimas yra svarbesnis už pabėgėlių integracijos modelio pasirinkimą.

Lietuva, šiek tiek pagrąžiusi rankas dėl tautinių vertybių, lėtai galvodama ir pagaliau įžvelgdama atvykėlių naudą nesunkiai išspręs siūlomo skaičiaus problemą. Svarbiausia – užkirsti kelią netikėtoms grėsmėms, agresijos proveržiui.

Tačiau „Islamo valstybės“ teroristų tikslas kaip tik ir yra įbauginti, sukelti paniką, dar labiau supriešinti Vakarus su Rytais. Šiuolaikiniam terorizmui visiškai nebūtina rengti gigantiškų destabilizacijos planų su daug žmonių.

Užtenka vieno džihadisto išpuolio sugriauti bet kurį ilgai rengtą integracijos modelį. Be to, internetu galima įbauginti visuomenę nepakeliant sėdynės nuo kėdės ir net nenutuokiant, kuriuo galu šauna šautuvas.

Sprendžiant pabėgėlių problemą nacionalinis saugumas yra prioritetas. Lietuvos žiniasklaidoje prasprūdo frazė, kad pabėgėlius tikrins žvalgybos tarnybos. Gal tokio patikinimo ir gana.

Vis dėlto kaip Kovo 11-osios Akto signataras noriu paklausti prezidentės D.Grybauskaitės, ar ji patenkinta Lietuvoje egzistuojančia terorizmo prevencijos sistema. Juk dar visai neseniai dėl to nukentėjo buvęs VSD vadovas.

Žinoma, dėl menko klausėjo statuso prezidentė gali ir neatsakyti, bet jeigu, neduok Dieve, kas nors atsitiks, teks iš naujo klausti. Ir ne tik klausti.

Pasaulis sparčiai keičiasi, įtampa didėja, aštrėja ir klausimai. Kalbant apie pabėgėlius vis kartojama: tai pasekmės, o reikia kovoti su priežastimis. Priežastis lyg ir aiški – pilietiniai karai ir genocidui artimas teroristinių grupuočių diktatas milžiniškam skaičiui gyventojų plačiame Artimųjų Rytų areale.

Karuose atlikdamos įvairius vaidmenis dalyvauja Vakarų Europa, NATO narės. Daug solidžių pasaulio politikų, strateginių tyrimų institutų teigia, kad už naują tautų kraustymosi bangą atsakinga neteisinga Vakarų Europos politika.

Mano manymu, kiekviena valstybė, kad ir kur ji būtų, pirmiausia yra pati atsakinga už savo situaciją, diktatūras, teokratijas, socialinę atskirtį, pilietinius karus.

Pabėgėliai veržiasi į klestinčias demokratines valstybes, bet stebint jaunus raumeningus vyrus, kurie lydi moteris ir vaikus, norom nenorom kyla klausimas, kodėl jie nekovoja už jų pačių siekiamas vertybes savo tėvynėje. Neįmanoma?

Netikiu. Šiais laikais viskas įmanoma. Įtariu, kad jie nelabai ir nori tos kovos. Eina, nors ir dramatišku, bet vis tiek lengvesniu keliu. Patriotizmas turi daug atspalvių. Peršokant į kitą temą: Rusijos demokratai taip pat svajoja įveikti V.Putiną sėdėdami Paryžiuje.

Tačiau turiu ir staigaus pabėgėlių cunamio pateisinimą. Jie bėga ne nuo buvusios, bet būsimos priežasties: dar didesnio karo, negu kada nors buvo.

Anksčiau Viduriniuose Rytuose dominavo pusiau religiniai, pusiau klanų ir vos ne genčių karai, kurie, taip pat dalyvaujant Vakarų Europai, staiga kilę greitai ir nuslūgdavo, o dabar formuojasi kovojančių grupių dideli įvairiu pagrindu susivieniję junginiai ir artėja didelių valstybių didelių interesų susikirtimai.

Didelės gyventojų masės tokio masto grėsmes jaučia intuityviai ir iš anksto traukia į saugesnę vietą. Rusija jau nebeslepia savo politinės figos lapeliu pridengtos karinės paramos Sirijos vadovui ir savo po sovietų imperijos griuvimo atsinaujinusio intereso turėti kur kas didesnį vaidmenį Artimųjų Rytų regione.

Vakarų Europa su JAV priešakyje nesiruošia likti šio žygio pasyviais stebėtojais. „Islamo valstybės“ kalifas Abu Bakr al-Baghdadi taip pat pasiruošęs kelti savo kariauną bet kuriuo paros metu. Net nukaršęs smėlynų gyvūnas užuodžia, kuo tai kvepia.

Viduriniai Rytai šiuo metu yra didžiausias planetoje karinio konflikto židinys, galintis įtraukti labai daug valstybių į didelį karą.

Kažin ar šiame kontekste Lietuva sėkmingai kovos su pabėgėlių srautus lemiančiomis priežastimis. Teks apsiriboti pasekmių, kurios tęsis ne vieną dešimtmetį, įveikimu. Juolab retas mūsų politikas domisi Vidurinių Rytų problemomis ir dar rečiau apie tai kalba.

Kol kas tolimiausias jų įsivaizduojamos įtakos taškas – Ukraina. Beje, D.Grybauskaitė dar 2011 m. pareiškė, kad NATO karinės operacijos Libijoje „akivaizdžiai peržengė Jungtinių Tautų mandatą“. Ir kuo ta, tiesą sakant, sveiko proto įžvalga apie galimas pasekmes baigėsi?

Netrukus D.Grybauskaitė per savo patarėją buvo priversta paskelbti, kad ji remia Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją dėl Libijos, leidusią vykdyti karinius veiksmus šios šalies oro erdvėje. Ir tai esą dėl daugelio gudrių priežasčių neprieštarauja anksčiau prezidentės reikštai nuomonei.

Tiek žinių apie net netiesioginį Lietuvos politiko bandymą priartėti prie Europą krečiančių iššūkių priežasčių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.