Šiuo metu šiauriniu šalies pakraščiu jojantys dvylika žygeivių, tarp kurių yra ir keturios moterys, jau pasiekė Rokiškio rajoną ir vakar po pietų išjojo iš Onuškio miestelio.
Nuo žygio pradžios rugsėjo 4 dieną, kai žygeiviai pajudėjo nuo Šventosios pakraštyje esančios Žemaičių alkos kalvos, jau įveikta apie 450 kilometrų.
Pagal valstybės sieną visą Lietuvą apjoti nusprendusiems žygeiviams iš viso teks įveikti apie 1,7 tūkst. kilometrų.
Šuo nenori lipti į karietą
Nors kasdien nujojamas 50–60 kilometrų atstumas iš žygio dalyvių atima nemažai jėgų, visi jie trykšta gera nuotaika ir energija.
„Per pertraukėles žirgai godžiai rupšnoja žolę, žygio dalyviai taip pat noriai tepasi sumuštinius. O jei ir žirgai, ir žygeiviai apetitu nesiskundžia, vadinasi, visi esame sveiki“, – juokavo žygio rengėjas Vaidotas Digaitis.
Nuo žygeivių neatsilieka ir keliautojus lydinti V.Digaičio augintinė – Lietuvos skalikų veislės 7 metų kalė Alka.
Norėdami šunį palepinti žygio dalyviai bandė jį dalį kelio pavėžinti karieta, bet Alka nė už ką nesutiko būti vežama ir neatsilikdama nuo žirgų visą laiką lėkė šalia.
Šis žygis žemaitukų žirgais yra pirmasis, kai jo dalyviai visą mantą gabena ne automobiliais, bet žirgų traukiama senoviška karieta.
Todėl dažnai maršrutą tenka pasirinkti taip, kad galėtų išvažiuoti keturratė karieta.
Per Ventą sutrumpino kelią
Žygiuojama pagal numatytą planą neatsiliekant nuo užsibrėžto grafiko. Tiesa, per pirmąsias kelionės dienas, kol visi priprato prie žygio ritmo, būta tam tikrų nesklandumų.
Norintiems pasivyti užsibrėžtą kelionės grafiką žygeiviams vietoj poilsio dienos praėjusį šeštadienį teko sukarti net 80 kilometrų.
Pirmosiomis dienomis žygio dalyviams kliuvo lietaus, todėl ir kelionės sparta buvo sulėtėjusi.
„Štai ir dabar yra apsiniaukę, į veidą muša dulksna ir jojame apsivilkę lietpalčius.
Žirgams toks smulkus lietutis yra kaip tik. Jie sunkiau pakelia kaitrą. Užtat žmonėms tokiu oru kyla nemažai nepatogumų“, – vakar teigė V.Digaitis.
Dar kelionės pradžioje žygeiviams pavyko sutaupyti pusdienį netikėtai sėkmingai persikėlus per Ventos upę.
Tuo metu buvo remontuojama hidroelektrinė ir tik kelioms dienoms per ją buvo atidarytas kelias. Tiesa, pasiekus kitą upės krantą visiems žygeiviams teko į statų šlaitą įstumti karietą.
Jei hidroelektrinės užtvankos kelias būtų buvęs uždarytas, keliautojams būtų tekę Ventą įveikti per Mažeikius ir daryti nemažą lankstą.
Žygeivius stebino vaišingumu
Žygio dalyviai dažniausiai nakvoja palapinėse.
Štai ir pirmadienį vakare, kol keliautojų grupė vieškeliu išjojo iš miško, ėmė temti, tad nakvynei buvo pasirinkta artimiausia laukymė.
Tačiau nakčiai prijoję prie kaimų ir miestelių žygeiviai patiria juos pasitinkančių žmonių svetingumą.
Žygyje dalyvaujančias merginas žmonės priima miegoti po stogu, o praėjusį savaitgalį vieną naktį visa grupė ant grikių lukštais prikimštų čiužinių Ločerų kaime puikiai išsimiegojo Romualdo ir Astos Misevičių kaimo turizmo sodyboje.
„Pasitinkantys žmonės stebina vaišingumu. Mums į kelionę įdeda ne tik įvairių maisto produktų, daržovių, bet ir pinigų įduoda, o išlydėdami ir ašarą nubraukia“, – pasakojo V.Digaitis.
Apsukę aplink Lietuvą žygeiviai planuoja pasiekti Kuršių marias, iš Uostadvario laivu persikelti į Nidą, o nuo Klaipėdos spalio 10 dieną į Šventąją ketina sugrįžti Baltijos jūros pakrante.
